Papėdėje pražydo gėlės -
Ant kalno dar žiema.
Bet kalnas jau nerimsta -
Pažadino žiedų liepsna.
Tyli, vos vos šilta,
Tačiau nebijanti net ledo.
Tarpekliais tarp uolų
Lengva nematoma srove
Prasmunka tarp kristalų,
Tarp "Haš" ir "O"
(Vanduo)
Jo nė nepastebi, nekliudo
Tiktai papurusiu sniegu prakošia
Kalnas net suošia -
Pavasario gėlė, menka, liesutė,
Išblyškusi nuo saulės spindulių
(kol kas šykščių)
Apsuko žilą galvą uolai
Ir širdį užgrobė kvapu...