Lūžis

Jūra nuplauna pėdsakus smėly
Tolsta banga vakaro mėly
Buvo ne sapnas ir ne šešėlis
Buvo gyvenimas, liko tik smėlis...

Blanksta ir nyksta kas buvo ryšku
Sukelia skausmą kas buvo brangu
Tuščia ir nieko nėra viduje
Tik ilgesys to, kuris praeityje.

Kaip sugrąžinti praėjusį laiką
Kaip susirinkti kas išbarstyta
Kaip suturėti byrantį smėlį
Kai nėra nei laiko, nei galimybių...

Aš atsisuksiu ryžtingai atgal!
Paminsiu moralę, o gal nusidėsiu.
Bandysiu atgauti ką pamečiau vėjy
Kovosiu, kentėsiu, bet vėl aš mylėsiu!

Geriau jau raudosiu, geriau pavydėsiu
Geriau jau kankinsiuos, geriau nusidėsiu!
Geriau naktimis nemiegosiu aš vėl
Iš ilgesio laukiant ar tirpstant glėby.

Nenoriu, nebūsiu tikrai aš gera
Ir kam reikalinga ta mano auka?
Tuščia, nelaiminga arba pykčio pilna
O man reikalinga nuodėminga aistra.

Dabar aš esu numirus savy
O noriu gyventi! Tebunie pasmerkta.
Saldi nuodėmė nebūna pigi
Jos kaina - kančia, bet už tai aš gyva!