Užstojo saulę debesėlis
Ir žemėn lijo lietumi,
Bet jis saulutei šypsnį kėlė:
„Na, pasidžiauki, kol gali“.
Išlijo lietų debesėlis
Ir išgaravo pamažu,
Saulutė savo spindulėliais
Bučiavo augalus šypsniu.
Suspindo ant gėlių lašeliai,
Žėrėjo aukso spalvomis,
Papūtus vakaro vėjeliui,
Žvaigždžių jie krito smiltimis.
Mėnulio pjautuvas ryškėjo –
Jis ruošės naktyje budėt,
Sūpuodamasis saulei mojo:
- Brangioji, laikas pailsėt!
Dar kiek palaukusi saulutė
Tuoj nusileido pataluos:
- Saldžių sapnų, mieli vaikučiai!
Mėnulis jums lopšinę gros.