i

Ką gi, baiginėjam vasarą..



Žmonės įstrigę reinkarnacijos gniaužtuose
vis iš naujo vaikšto civilizacijos aukštuose
popierinių svajonių nameliuos dviaukščiuose



---



laikrodžio rodyklės lenktyniauja ciferblate
kviečių lauke nuvytusios ražienos
žemė įsigėrusi darbininko prakaitu

vijokliai virš durų vejasi vamzdį
kaitina gyvsidabrį jaunas pameistrys



---



kaip stulpai išsirikiavo metaforos
džiazo melodija vingiuoja
medinis arkliukas supasi
virš galvos sietynai sukasi



---



pievoje guli
vasaros lapų šešėliai
leidžiasi saulė


----



upės pursluose
atsispindi balandžio
sulūžęs sparnas