...

Aš noriu tikro. Ir ne šiaip sau tikro,
o tikro ypač, tokio iš tikrųjų.
Aš noriu ne katės o tigro,
ne liest, turėti pirštų rują,
ne žvelgti, o žvilgsniu laižyti,
uosle skaityti rytą arba tolį,
turėti šansą galimai mažytį
turėt kampe po stogu guolį
ir vidutiniškai šiek tiek žinoti,
bet aiškiai, be klaustukų šydo
ir jei atsakymai gerai klonuoti,
jie tinka, jie visi pražydo,
ir noriu ne todėl, kad noriu,
o paprasčiausiai man patinka
matyt kaip nuo mažiausių svorių
sužlunga netikrumo rinka.