4

iššvilpuok man iš batų tą vėją
ir priverk jį lauke po vežimais
kad vakaro prieblandoj
neliktų nebaigtų abėcėlių ir
                            gyvatėm
              nešnypštų
        tušti
prakeikimai.

išpirštuok iš šio kambario tylą
ir dūsuok. dūsuok su manim,
kol parimę mirtingi likimai
                              taps
                  kaskart
      vis labiau
artimi.