Pasiimki akis ir nuneški ant kalno,
Ten kur matosi pievos, kurių nemačiau.
Pasiimki žingsnius ir paleisk juos per šalną,
Kad pajutę kaip gelia, jie bėgtų greičiau.
Pasiimk mano norus ir uždek juos iš naujo,
Kad ir vėl atsiminčiau, ką reiškia svajot.
Pasiimk minutes ir žarstyk vėjy saujom,
Kaip sniegu jom kas juoda ir purvina klok.
Pasiimk mano kraują ir išpilki į jūrą,
Kad galėčiau pajausti, ką reiškia banguot,
Pasiimk mano ašarą – vieną, bet sūrią,
Išdžiovink, nuramink ir kažkam atiduok.
Pasiimki ausis ir išmeski į dangų,
Kad išgirščiau kaip paukščiai palieka namus.
Pasiimki rankas. Surakink – tegul žvanga,
Šaltos grandys aidais, o aš klūpau ramus.
Pasiimki ir meilę. Sau kaip atlygį menką.
Aš tik noriu iš šono į ją pažiūrėt.
Pasakyk, kad nestočiau. Pasakyk: neužtenka.
Ačiū tau. Nelydėk, nes nereikia lydėt...