paliktas

stebiu kaip džiūna tavo liemenukai
draugiški ir tykūs it pailsę vaikai
daug ir patys nešnekėdavom
nebent kaip sapnus vejasi kiauksintis šuo
kaip patalus lesa žalias paukštis
galvoju ir pats siūlas po siūlo
sulesiau mūsų tylą ir tą kurs
regis jau iš anksto buvo pailsęs
draugiškas ir tykus rezgė sapną
tavo įsčiose. ir tuomet jis mirė.

stebiu mėnulio aky. iš jo lyg pupos
byra tavo liemenukai.