ak tas tylus snigimas
kuo gi padangės nurimo
noriu žinoti tave
net ant pavasario arimų
noriu tylių varveklių
noriu gerų žvangučių
ką gi tu man patari
jo maištu nebūčiau
sninga ant tų šakelių
kas man pakiš koją
oi kaip širdelę gelia
ašaros jau atvažiuoja
1998, žiema, pas močiutę