Paėmęs litrą lyrikos
gerai supurtau,
kad iš gelmių išnirtų visi turtai:
Maironiai, Baranauskai, Nėrys,
Horacijai, Sapfo, Volterai, Gėtės.
Geroms manieroms - žiupsnis trupinėlių,
jaunųjų literatų kūrinėlių.
Nebepatinka? Hm...
Verskim manieringą Dantę,
kurs pragaro gelmes aplankęs,
sužibo Rojaus vakarėly,
kur susirinkę visos vėlės:
poetai,
mūzos,
deivės,
dainiai groja,
o publika ritmingai ploja, ploja.
Poetų nuoširdumas – gimdo grožį,
Kai žarsto jie savy gyvybės žodį.
Dar lyrikon įvarvinkim
linksmumo lašą,
Kurs pelenus išblėsusius ištaško.
Jis atgrasins nuo trafaretinių jausmų,
šabloninių kūrybos formų,
padės pakilti link dausų,
sukurti dieviškąjį rojų.
Rami poezijos gama
suskambo Šubertais ir Listais,
tad skubam užrašyt - kas, kur, kada
mūsų padangėje sužibo.