Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







2013-09-17

Štai aš jau traukinyje į miestą Saint Jean Pied de Pont, kur prasideda mano kelionė. Į Paryžių atskridau vakar vakare, radau nakvynę, išsimiegojau ir patraukiau link Monparnaso stoties. O dabar bildėsiu traukinyje iki pusės aštuonių vakaro, turėsiu vieną persėdimą. Pagaliau! Tikiuosi rasti nakvynę ir rytoj pradėti šį išbandymą.
Miestelis, pavadinimu Saint Jean Pied de Pont buvo nedidelis, paprastas, gražus. Atvykome vakare, traukinyje susipažinau su miela kanadiete Karen, kartu ėjome į ofisą nusipirkti piligrimo paso. Tada mus šešis: du danus, du japonus, Karen ir mane priėmė draugiškas vietinis gyventojas Vincente.


Ryte pavalgėm pusryčius ir apie 8val. pradėjau kelionę. Net neįsivaizdavau, kokia sunki diena manęs laukė. Tai buvo sunkiausias žygis mano gyvenime. Beveik iš karto pradėjome kilti į kalną. Iš pradžių atrodė nieko baisaus, bet kelias ėjo vis aukštyn ir aukštyn. Vaizdai aplinkui fantastiški; kalnai, miškai, rūkas, piligrimai, karvės, avys... Beje, visą dieną lijo ir pūtė vėjas, tai irgi apsunkino ėjimą. Taip kopėme ir kopėme, galvojau niekada nesibaigs. Labai patiko gamtos spalvos, rausva, ruda, oranžinė žemė, žali medžiai ir krūmai, balti akmenys, pilkas, mėlynas dangus. Jaučiausi kaip filme ar pasakoje. Iki tikslo, t. y. nakvynės vietos nuėjome apie 25 kilometrus, apie 5 val. vakare. Nusiimti kuprinę nuo pečių buvo pats geriausias jausmas. Karštas dušas taip pat. Vietiniam bare išgėriau alaus ir 7val. Pavalgėme skanią vakarienę. Dar nuėjome į mišias, kurios žinoma vyko ispanų kalba. Galiausiai užtarnautas miegas.


Sekanti diena buvo lengvesnė, nes kelias daugmaž ėjo tiesiai. Pirmą dieną ėjau su linksma japone Aska iš Yokohamos, o antrą dieną su danu Danieliu ir amerikiete Keite. Susibendravome taip, kad stovyklavome, gėrėm vyną ir nakvojom lauke trise. Nuėjom apie 18 kilometrų.


O dabar yra trečia diena, šiandien einu vienas. Galiu pamąstyti apie man svarbius žmones ir dalykus. Pasiilgau draugų. Dar negreit juos pamatysiu. Liko apie 10 kilometrų iki Pamplonos, ten planuoju apsistoti, apžiūrėti miestą. Kol kas kelionė puiki, džiaugiuosi, kad esu čia.


Pamplona – labai gražus miestas. Įspūdinga architektūra. Aplankiau vieną bažnyčią, prabangiai įrengta, groja giesmės, net fontanas įrengtas viduje. Po to valgiau pietus: makaronus, vištiena su bulvėmis ir atsigaivinau taure baltojo vyno. Tada patraukiau toliau.


Apleidau savo užrašus. Dažniausiai tiesiog nebelieka jėgų ir laiko. Įspūdžiai kaip knygos lapai keičia vienas kitą, gamtos peizažai gula į vieną didelę drobę, žmonės supanašėjo, istorijos susiliejo į vieną ilgą pasaką. Įpratau anksti keltis, nes visada kas nors pradeda krapštytis jau apie 6 valandą, todėl prabundu ir aš. Dar pasnaudžiu apsuptas sapnų ūkanų ir keliuosiu. Įpratau valgyti batoną su džemu ir gerti kavą su pienu.


Kol kas šioje kelionėje man labiausiai patinka gamta. Kalnuotos vietovės, slėniai, skardžiai, nematyti augalai ir medžiai, vynuogės, daugybė žalumos, kurios pavadinimų nežinau. Todėl stengiuosi neskubėti ir grožėtis vaizdais. Taip pat sutikau įdomių žmonių. Keitę iš Amerikos, Danielių iš Danijos, Adolfą iš Prancūzijos, kanadiečių, japonų, kinę, moterį iš Pietų Afrikos Respublikos. Visi turi ką papasakoti. Jų patirtis atrodo visiškai skirtinga nei mano. Kad ir kaip ten bebūtų, visi esam žmonės.


2013-10-01
Spalis. Šiandien buvo sunki diena. Visą laiką lijo, o aš kaip tyčia prieš porą dienų išmečiau savo magiškąjį pončo nuo lietaus. Dabar esu kaime San Juan de Ortega, nuėjau 24 kilometrus.  Labai nuskaudo pečius ir pėdas. Paskutiniai 9 kilometrai žiauriai prailgo, galvojau niekada nepasieksiu tikslo. Antra pagal sunkumą diena po pirmosios.


Pastarosiomis dienomis einu vienas. Mano draugai piligrimai priekyje, nes aš dvi dienas praleidau Navaretėje dėl skaudamo kulno. Bet vaistai ir tepalas padeda, todėl keliaujuu toliau. Eidamas turiu marias laiko galvoti. Svarstau, ar norėčiau studijuoti iš naujo. Jei taip, tai kur ir ką? Jaučiu, kad noriu, bet turiu visokių abejonių. Laikas parodys. Nemažai galvoju apie tėvus ir draugus. Stengsiuosi būti geresniu žmogumi, nes kai įsigilinu į savo veiksmus ir žodžius matau daug klaidų. Dažnai elgiuosi nepagalvojęs, ar darau teisingai.



Trūksta treniruočių. Šie metai man sėkmingi sporte, jaučiu, kad tobulėju ir tuo labai džiaugiuosi. O tada atsiranda dar daugiau motyvacijos stengtis. Kai treniruojuosi, pamirštu visus rūpesčius ir džiaugiuosi kiekviena minute, kad ir kaip sunku kartais būna. Draugų šypsenos, muzika, dainos ir energija yra kaip vaistas nuo rutinos, nuobodulio ir tingėjimo. O griežtas trenerio balsas yra tas spyris į užpakalį, kurio man reikia. Laukiu, kol grįšiu į sporto salę.
2015-08-19 11:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-19 14:12
Homem Aranha
Ačiū. Reikėtų papildyti, jei/kai pavyks galėsiu pasidalinti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-19 13:19
Nephelokokkygia
spalvingas dienoraštis

būtų įdomu plačiau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą