O naktis paskendus miglose kurios iš lėto
tįsta nuo žibintų ant praeivių jų šešėlių ir šunų
jie palieka raibulius lyg upėj
ligi bortų sąžine pakrautos baržos
neramu ar tu manęs neatpažinsi
neišriši mazgo šito padriko žaidimo
styginių kvarteto tetos tyliai kužda minuetus
ir stoties bukus etiudus bėgių ir vagonų
tau paskambinčiau telefonu arba kaimynei
į duris tada nubėgčiau laiptais
užrakinęs nuodėmes palėpėj
pasiilgau su tavim kalbėtis
arba žaisti karą nes tik taip išeina būti
su tavim tavęs neprijaukinus