uždaroj erdvėj tinklą audžiau
išmokt gyvent be tavęs
ar galiu
įpiešti tą žvilgsnių aidą
drėgnam delne
ant balto lapo vingiuot
prisilietimą lūpų
žiedais nepieštais
tik šešėliais
tik dūžtančiais garsais
krintantis lašas iš mano akių
šilumą sugėrė
save į naktį vadinu
ar eisi su manim
per srūvantį laiką
prie slenksčio auksinio rudens
baltais apdarais
ant rankų pakylėta
išskaudėta naktimis
išpiešta vakarais