Vienintelis

Leisk išnykt ties horizontu,
Patyliukais, virsti paukščiu
Ir išskristi į ramųjį vandenyną
Ties atogrąžų miškais
Į negyvenamą salą.

Ten sutikti kairiąja akim
Kitą panašią rudu atspalviu,
Žėrinčią aksomu akį.
Paliesti snapu
Ir pabučiuotam vėl išnykti
Su viltim, kad tapsi nematomas,
Margauodegis nykštukas
Vėjo nupūstytame uostamiesty.

Tik vienas iš šimto,
Nykstantis ašarų siluetuose.