ištiko

na taip, negi pasiduosi
pralaimėtam mūšy
negi imsi ir nurimsi
akmenį nepajudinęs paliksi.

ir triukšmausi, šauksi
ir gražiuoju į duris krebždensi
negi imsi ir suprasi
ko nėra - nebesurasi.

ruduo tave ištiko,
visas cielas, sužvarbęs
depresuotas it imbieras.

o tada, tik rūko daina,
skambanti pievomis mus
nustebina.
Apsalę,
drėgmę akimis sugėrę,
žiūrim,
ruduo vėl išblaivėja..