Sidabrinės pievos pasakos IV

Vieną ankstų vasaros rytą Svajoklę mergaitę pažadino auksinis Saulės spindulėlis, bešokinėjantis nuo vienos strazdanėlės ant kitos. Mergaitė nusišypsojo spindulėliui ir saldžiai nusižiovavo. Apsidairiusi aplink labai nustebo – visa pievelė šnarėjo, siugždėjo, klegėjo, traškėjo... O juk buvo ankstyvas rytas! Sidabrinėje pievoje tokiu metu visi dar skaniai snausdavo. Tik vienintėlis paukštukas, vardu Mikė, keldavosi anksčiausiai, o dabar jis čirškė kaip niekad, visus budindamas ir ragindamas keltis.
- Ej! Kas čia vyksta? – sušuko Svajoklė.
- Ką? Negi tu nežinai? Juk šiandien į mūsų pievelę atvyksta Fėja iš Afrikos! – vienas per kitą šaukdami pasakojo pievelės gyventojai, - Turime kaip reikiant pasiruošti tokios svarbios viešnios sutikimui!
- Gal ji atveš mums bananų... Ak, kaip norėčiau paragauti tų bananų, juk jų toks smagus pavadinimas... – svaigo meškutės Mėtos sūnelis.
- Iš Afrikos?!! Negali būti! – stebėjosi Svajoklė, - Tai tada ir man reikia ruoštis, juk reikės Fėją pavaišint.

Tad nubėgo Svajoklė praustis prie šaltinio, bedainuodama “oooooooo manoji Afrika”.
- Mmm... kuo čia man ją pavaišinus? Gal meduoliais, o gal čiobrelių arbata, o gal ta skaniąja kava, kurią laikau mėlynojoj dėžutėj ypatingoms progoms... Taip! Kava čia puikiai tiks!

Mergaitė labai apsidžiaugė, kad ir ji turės kuom nudžiuginti viešnią iš toookio tolimo krašto. Ir prasidėjo ruošimasis: dėžutės ieškojimas, kavos malimas, puodelių blizginimas, maldavimas Lapės paskolinti virdulį, gėlių rinkimas puokštei, gražinimasis ir taip toliau...

Na ir štai pagaliau atėjo tas laikas, kai turėjo pasirodyti žymioji Fėja. Pievelės gyventojai pamažu, nedrąsiai rinkosi prie Liepos, mat iš tos pusės turėjo pasirodyti Fėja. Ir štai tolumoje kažkas pradėjo mirgėti.

- Tai ji! Tai ji! – šaukė Pelėda, juk ji geriausiai matė... – Tai Fėja atvyksta!
Ir iš tiesų, tai buvo Fėja. Lydima šimto būgnelių garsų ji palengva skriejo link Liepos, pasipuošusi įvairiaspalviais rūbais, išmargintais dar niekur nematytomis gėlėmis. Visi stovėjo apstulbę ir nei vienas nedrįso prie jos prieiti, tačiau, priartėjusi prie Liepos, Fėja pakerėjo visus savo žavia šypsena ir ta plonytė nedrąsos siena akimirksniu dingo.

Fėja ilgai visiems pasakojo apie Afriką, apie žmones, kurie ten gyvena, apie Skraidantį dramblį bei jo šeimą ir dar apie daugybę dalykų, kurie vyksta Afrikoj. Visi gyventojai su didžiausiu susidomėjimu klausėsi jos pasakojimų, bevalgydami tuos smagiuosius bananus.

Vakarop Svajoklė pasikvietė Fėją pernakvoti pas ją. Jos ilgai plepėjo begerdamos ypatingąją kavą ir valgydamos meduolius.
- Žinai, o mano krašte taip pat yra tokių avinėlių kaip ir pas tave, tik jie šokoladiniai, o ne cukriniai. Vieną kartą metuose tuos avinėlius apsninga saldžiomis snaigėmis... Ar matei kada snaigę?
- Ne, niekada nemačiau tokios... – atsakė Svajoklė.
Tuomet Fėja iš savo margojo krepšio ištraukė nedidelę snaigę, tokią baltą, trapią, išpuoštą stebuklingais raštais, ir padovanojo Svajoklei. Mergaitė išsišiepusi paėmė snaigę, apžiūrėdama kiekvieną jos raštelį.
- Čia tau - snaigė nuo vieno mano mylimiausių avinėlių... Beje man Skraidantis dramblys daug pasakojo apie laišką, kurį jam siuntei ir liepė perduoti tau didžiausius linkėjimus.
- Ak, pasakykit jam didžiulį ačiū už linkėjimus... O kaip norėčiau aš jį pamatyti...
- Tai tik nenustok svajoti ir gal visai greit jį pamatysi.

Danguje jau pradėjo spingsėti žvaigždės, pranešdamos, kad jau laikas miegoti. Svajoklė paklojo Fėjai patalą hamake, o pati atsigulė šalia jauno ąžuolo. Fėja mokėjo daug lopšinių iš Afrikos, tad jai bedainuojant apie bananų kelius, mergaitė labai saldžiai užmigo.

Ryte Fėjos jau nebebuvo, niekas net nepastebėjo, kaip ji išvyko. Visiems buvo labai liūdna, kad jie nespėjo atsisveikinti su viešnia, tačiau, kai pievelės gyventojai prie Liepos pamatė paliktus tris būgnelius ir daugybę bananų, visas liūdesys dingo.
Svajoklė visai neliūdėjo, nes žinojo, kad viešnia dar sugrįš... Ji besišypsodama žiūrėjo į snaigę ir prisiminė, kad Fėja jai sakė nenustot svajoti. Tuomet ji vėl nugrimzdo į savo svajones apie spalvotąja Afriką ir patraukė valgyti bananų.

O Fėja, skriedama namo, savo krepšyje rado porą kavos pupelių ir nusišypsojo gėlėta šypsena...