Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







PAX arba „Ilsėkis ramybėje, kol aš ateisiu“

Pjesė visiems ir dar tiems, kurie visur ir visada laikosi protokolo. Visi faktai šioje  pjesėje  išgalvoti, bet kokie sutapimai su jūsų asmenine istorija yra visiškas atsitiktinumas.




VEIKĖJAI


Fyfa, laikinai einanti kapinių vedėjos pareigas  - įspūdingo biusto, garbanota raudonplaukė

Pirmininkas – kažkada buvęs tikras kolūkio pirmininkas, duobkasys, plikas, garbaus amžiaus vyras

Vycka – beveik Vytautas Didysis, buvęs gydytojas, duobkasys, rudų poilgių plaukų, įdegusio veido vyras

Kieša – šiaip mažai traumuotas vyras, duobkasys

Lialia – tipiška blondinė su jorkšyro terjeru

Jorkšyro terjetas – šuo, iš priekio kaip žiurkė, iš nugaros kaip surikata

I DALIS



Kapinės. Rytas. Čiulba paukščiai. Idilę pertraukia įkyrus aukštakulnių kaukšėjimas. Pasirodo Fyfa „ant kablų“, priešais save neša išlankstytą didelį popieriaus lapą, sukioja šiaip ir anaip. Iš paskos sliūkina Pirmininkas nešdamas du kastuvus, tada vorele Vycka ir Kieša su kibirais ir didele skiaute audeklo.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  (Čaižiu balseliu nuolat tauškia) Nuo pagrindinio tako!.. Sukam! Sukam! Ne čia! Į dešinę! Ne į tą dešinę, į kitą dešinę! Penktas!  Ne, šeštas. Tikrai šeštas, penktam jau guli! (Atskaičiuoja) Vienas, du... šitas.
KIEŠA: (Susimąstęs) Na tu matai, pusę gyvenimo pažinojom, Bencium vadinom, o pavardė, pasirodo, žiūrėk, kita... Sysyčius!..
PIRMININKAS: Kada žmogų pažįsti...
VYCKA: Kai nebėr...
KIEŠA: Arba kai girtas...
PIRMININKAS: Išėjo nemokamų atostogų pas Dievą...
Pirmininkas nusiima sunkią darbinę striukę, užmeta ant gretimo antkapio, kolegos paseka jo pavyzdžiu, sumeta striukes ir audeklą.
PIRMININKAS: (Nusiima kepurę, pasispjaudo delnus, po kastuvą padalina Vyckai ir Kiešai) Kasim.  (Kurį laiką skvarbus žvilgsnis į Fyfą, laikinai einančią kapinių vedėjos pareigas).
Fyfa, laikinai einanti kapinių vedėjos pareigas, dar pavarto kapinių planą, pažiūri vienu kampu, kitu, tada pašmirinėja aplink, paskaičiuoja. Vyrai be judesio stebi. Kieša nusilaužia gėlės žiedkotį, pakramto.
VYCKA: (tyliai) O kas čia tokia?
KIEŠA: Laikinas svečias šioje žemėje.
PIRMININKAS:  (Meta žvilgsnį į Kiešą) Jau gėrei?
KIEŠA: Aš tik paklausiau pirmininke. Kiekvienas laikinas svečias – potencialus klientas.
PIRMININKAS: Šitas ryžas pudelis paskirtas laikinai eiti kapinių vedėjos pareigas, o visi pudeliai, nors ir laikini, kanda.  Su visais pudeliais, vadinasi, reikia atsargiai.
KIEŠA: O kur Aldutė? Vėl už kyšį aiškinasi prokuratūroje?
PIRMININKAS: O Aldutė pradėjus čia dirbti užnėštėjo jau penktą kartą. Ir vėl ne nuo klientų, bus beiby bornas.
KIEŠA: Kurių klientų: tų, kurie vaikšto, ar tų, kur jau guli?
Pirmininko smūgis Kiešai į pakaušį.
PIRMININKAS: Koks tau skirtumas?! Potencialių!  Jie visi kažkada su mumis turės reikalą. O tada ir išsiaiškinsi.
VYCKA: Pudelis dingo iš vaizdo. Pradedam dirbti.
Kieša ištraukia iš už skverno dešrą ir butelį.
PIRMININKAS: Tebus pagarbintas...
KIEŠA: „Stumbro“ fabrikas ir „Mažeikių nafta“...
VYCKA: „Mažeikių nafta“ prie ko?
PIRMININKAS: Kitaip eitum pėsčias parsinešt.
VYCKA: Nu jo... (Kasosi pakaušį).
PIRMININKAS: Žinokit, vyrai, kad tik rūkymas, rūkymas, pabrėžiu, rūkymas kenkia jūsų ir jūsų aplinkinių sveikatai.
Fyfa, laikinai einanti kapinių pareigas, pasirodo  antrame plane.  Kieša veik klupdamas kiša butelį ir dešrą į rankas Vyckai, Vycka staigiai perduoda Pirmininkui, Pirmininkas butelį šmurkštelna už kelnių, dešrą į tuščią gėlių vazą prie paminklo.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Atleiskit... būsiu pamiršus. Prieš pradėdami dirbti turite susipažinti su vidaus darbo tvarkos ... (Žvilgsnis nukrypsta į Pirmininką, nuslysta kūnu žemyn).
VYCKA: Jis palaikys jūsų (žvilgsnis į gilų dekolte) ne, ne jūsų-kapinių planą... (Išplėšia jai  iš rankų planą ir įgrūda Pirmininkui, šis nuleidžia jį žemyn).
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: ... taisyklėmis... Įrankių naudojimo instrukcijomis ir sauga... (Pauzė)... darbo vietoje.
Pirmininkas stovi kaip styga.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Atnešiu dokumentus. Tuojau grįšiu (nukaukši).
PIRMININKAS: (Pakelia rankas su planu aukštyn) Kuris kamščio neužsukot, žalčiai gauruoti?! Atsisuka, kiek sakiau, iš dešinės į kairę, o užsisuka, blyn, atvirkščiai!
Vyrai lyg negirdėdami  dairosi į šalis... Kieša ištraukia dešrą, pavarto, pauosto... Vycka godžiai seka akimis Fyfą, laikinai einančią kapinių vedėjos pareigas.
KIEŠA: (Varto dešrą rankose) Aukščiausia rūšis...
Pirmininkas niūrus valosi kelnes, tyli.
VYCKA: Aukščiausia... (Atodūsis).
KIEŠA: Gerai būtų paragaut.
VYCKA: Norėčiau dantim patampyt už raudono galiuko...
KIEŠA: Ir kvepia skaniai. Gal tarybinė?..
VYCKA: Tarybinę anksčiau ne vieną bandžiau.
KIEŠA: Šita natūrali, be priedų.
VYCKA: O tu matei, kokie jos privalumai? Kokios linijos, mėsytės spalva, koks galiukas...
KIEŠA: Pažeidus pakuotę suvartoti per keturiasdešimt aštuonias valandas...
VYCKA: Man atrodo, kad jos pakuotė seniai neatlaikė spaudimo (Atsisuka į Kiešą).
PIRMININKAS: (Graso kastuvu) Man atrodo, kad aš jus abu tuoj švelniai pakasysiu!
Atkauši Fyfa, laikinai einanti kapinių vedėjos pareigas.  Kieša grūda dešrą atgal į vazą.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Taip aukštai kelti kastuvo negalima! Tai prieštarauja saugaus darbo instrukcijai!
Pirmininkas nusisuka, grąžina butelį už kelnių.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: WC kapinių pradžioj, prie administracinio!
VYCKA: O jis nesiusiojo, balos nėra.
Pirmininkas atsisuka, kelnės šlapios.
KIEŠA: Tik jo pūslė silpna nuo gimimo (trauko pečiais).
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Poilsio pertraukėlę susitvarkyti turėsite po dešimties minučių!
VYCKA: Ką taip?
KIEŠA: Bencius visą gyvenimą duobes kasė, bet kad kas dešimt minučių būtų dinderį mušęs... (tyliai) Pats būčiau primušęs...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: O dabar gal dar būtų gyvas, jei būtų ilsėjęsis! Saugos taisyklės gyviesiems, ne mirusiems, kada iškeliausit, galėsite nebesilaikyti. Ten naujas sąlygas nustatys!  Ten bus savos taisyklės.
VYCKA: Benciau, šmiki, išėjai vienas...
KIEŠA: Pirmininke, o kada duobę kasim?..
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Aš neleisiu jums kasti, kol neišstudijuosit šitų ir duobės saugaus kasimo instrukcijos! Aldona ką padarė!? Aš atitaisysiu! Šitaip dirbti negalima, visi daro ką nori ir kaip nori! Atėjo tam galas! Šitie kam?! (Purto atneštus popierius.) Žmonės rašė ant stalų parimę, akis išžiūrėjo! Čia jums ne kastuvu mosuot! Čia rimtas dalykas! Va! Va! Vidaus darbo tvarka, pareigybės aprašymas, priešgaisrinė instrukcija, duobės kasimo instrukcija, saugos instrukcija darbo vietoj, asmens tapatybės testas! Sudoku! Oi... Šitas mano... (kiša atgal).
KIEŠA: (Iš už nugaros matuoja jos ūgį, plotį, tada maždaug tiek pat atideda ant žemės) Jiedrieni fieni, kasim gilesnę, kad du sutilptų!..
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Skaitau papunkčiui: „Duobkasiu gali dirbti asmuo, sulaukęs aštuoniolikos metų, pasitikrinęs sveikatą ir įgijęs...
PIRMININKAS: Teisę apsipirkti „Aniūtiny glazky“ duty free garažėly. Šitą mes žinom ir taisyklių laikomės nuo kolūkio laikų. Tokius fignia dar būdamas kolūkio pirmininkas skaičiau. Ir apie įmonės struktūrą po perestroikės tau pats galiu papasakot, mums viskas aišku: jiedu kasa, aš darbą priimu! Kokios čia dar, blyn, kitos taisyklės?! Nuo kada?!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Dabar tvarka tokia. Pasikeitė. Jūs dirbat savo darbą, administracija savo. Bepigu duobę iškasti, jūsų ir keturių užtekdavo, o šitas parengti protingi žmonės reikalingi, ir ne vienas, ne du, ministerijos steigiamos! Kontrolė vykdoma! Auditas! Matavimai! Sudėtingos ataskaitos rengiamos! Čia ne... Ne... (skėsčioja rankom) Ne šmikšt čia! Ne kastuvu mojuot! Ne duobę iškast! Skaitau antrą punktą: „Savo darbą duobkasys turi atlikti laiku ir sąžiningai, laikydamasis darbo saugos, higienos ir priešgaisrinių instrukcijų reikalavimų.
VYCKA: Nei vienas iš šitų klientų dar nesiskundė ir nevėlavo. Patenkinti. Tyli.
KIEŠA: O ką reiškia laikantis darbo saugos, higienos ir priešgaisrinių instrukcijų?
Pirmininko smūgis delnu Kiešai į pakaušį.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Skaitau toliau: „Duobkasio teisės... “  (Verčia lapą, kitą...) „Pareigos“. Cituoju: „Laiku ir vietoje pakasti velionį ar tai, kas iš jo liko pagal šeimos ar artimųjų pageidavimus“...
Kieša nusiima kepurę, pasispjaudo delnus, imasi kastuvo.
KIEŠA: Gerai pasakyta, laiku ir vietoje pagal artimųjų pageidavimus (kikena). Gali pageidaut anksčiau, gali pageidauti vėliau... priklausomai nuo palikimo dydžio ir punkto „po mirties“. O mums kas iš to?  Jei mes dar čia klausysim, tai mūsų velionis  pavėluos į traukinį pas savo pusplikius angeliukus ir angeliukes nektaro ragauti.  Ko gero nenorėtų šito praleisti. Pagal artimųjų pageidavimus.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Toliau! Duobkasys turi išmanyti saugumo techniką dirbant su įtaisais ir įrankiais;  mokėti naudoti individualias saugos priemones;  žinoti krovinių kėlimo rankomis taisykles; laikytis darbo drausmės; palaikyti švarą ir tvarką darbo vietose; žinoti savo ir pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos bei pareigybės aprašymus!
PIRMININKAS: (varto dokumentą paėmęs iš Fyfos) pavaldžių darbuotojų? Man patinka...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Čia punktas man.
PIRMININKAS: Na pažiūrim. Va! Tada man labiausiai patinka punktas: „Užtikrinti reikalingų darbui priemonių paiešką, užsakymą, derinant ir informuojant atsakingus asmenis dėl jų, kiekių ir pan. Pasirūpinti priemonių atnaujinimu ir tiekimu. “ Arba dar vienas. Va! Užtikrinti darbo priemonių savalaikį remontą... Su klientais bendrauti, perdėm, mano žodis, maloniai...
Kieša ima kasti duobę, Vycka imasi darbo greta.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Tyčiojatės... Tyčiojatės iš šitokio paprasto darbo... Ajaj...
VYCKA: O ten be darbo irgi nelaiko, ne vien nektarą ragauja, o tiems, kuriems pritrūksta, duoda oranžinius dviračius minti (kikena). Šitie irgi iškeliavo, kad velioniams netektų pėsčiomis į kalnelį kopti. Gerai sumanyta, o sako, didvyrių nebūna. Ir dar kaip būna. Visi apie ateitį galvoja. Tokiems Petras net tarnybinį įėjimą yra parengęs, ties vartukais eilėj nereikia laukti.
KIEŠA: O mūsų draugeliui ir taip ten eilės laukti nereiktų.  Tiekėjus be eilės priima.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Beja, dar negavau ataskaitų. Administracinė taryba posėdžio nutarimu patvirtino, kad kas savaitę turite pateikti tikslias ataskaitas apie atliktų darbų kokybę: gylį, plotį, ilgį ir klampumą.
PIRMININKAS: Lyg nuo to  bus patogiau gulėti. Kam dar šito reikia?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Kaip kam? Darbų planavimui. Pagal pateiktas ataskaitas rengsim metinę veiklos programą. Viziją! Misiją! Numatysim strateginius tikslus ir priemones tikslams pasiekti.
VYCKA:  Įdomu, kaip galima numatyti strategiją iš duobės klampumo ir gylio...
KIEŠA: Bijau, kad jie vis tiek liks neveiksnūs... Jokia čia strategija jau  nepadės...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Kai tinkamai darbą suplanuoji, kai pasirenki atitinkamas priemones, viską galima pasiekti. Darbu darbu ir tik darbu! Čia jau ne duobkasiui suprast. Jūs toli nuo visų šitų dalykų. Dėl jūsų ir kuriama kontrolės sistema. Oi, kartais ne viską atliekat sąžiningai. Sukontroliuosim. Suplanuosim metams į priekį. Turėsit vykdyt.
VYCKA: Aha... Tebus lengva ta klampi žemelė... (kasa).
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Palaukit! Palaukit! Ką jūs darot?! Viskas vyksta ne pagal reikalavimus: darbo teritorija nesaugi! Be to darbuotojai privalo turėti poilsio pertraukėlę. Kastuvus į šonus!
Vyrai vienbalsiu atsikvepia, tada sutartinai abu atsisėda, tik Pirmininkas lieka stovėti. Sėdasi ir moteris.
KIEŠA: Pirmininke, galima, aš ją švelniai pakasysiu?
Pirmininkas traukia iš kišenės cigaretes.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Negalima! (Purto popierius) Aiškiai parašyta, kad rūkyti darbo vietoje negalima! Tam turi būti speciali patalpa!
PIRMININKAS: Mes ir nerūkysim... Mes ... daiktus dalinamės. Geras žmogus Bencius buvo ir man, ir tau, Vycka, ir tau, Kieša... O va tik kas liko...
VYCKA: (Kiešai) Bent apsimest galėtum...
Fyfa, laikinai einanti kapinių vedėjos pareigas, sėdi ant suolelio ir atlieka pratimus akims: ištiesia ranką priešais save ir žiūri į  rodomojo piršto galą, tada jį pritraukia prie nosies, vėl ištiesia ranką, pakelia aukštyn, nuleidžia žemyn, kartoja... Suveda abiejų rankų rodomuosius pirštus priešais nosį, tada išskečia ir t. t.
PIRMININKAS: „Zalataja prima“... Kontrobandinė. .. Lieka Pirmininkui.
KIEŠA: Kaip visada viskas, kas geriausia, atitenka bosui...
PIRMININKAS: Firmos politika visoj Lietuvoj tokia...
KIEŠA: O mes kur dabar naują skylę rasim?
VYCKA: Praradom tikrą draugą... Nuo vaikystės nelaimingas buvo, sunkų gyvenimo kelią keliavo šitoj ašarų pakalnėj, vis nuo biurokratų kentėjo.. . Ir elektrą atjungė...  Niekšai...
PIRMININKAS: Kibiras bus tau, Vycka, visada apie tokį svajojai. Neržaveika...
KIEŠA: Ar aš galiu pasiimti kastuvą?
Pirmininko smūgis Kiešai į pakaušį.
PIRMININKAS: Sąžinės turėk! Kūnas neataušo!
KIEŠA: Ei!
VYCKA: (Nužvelgia pakaušį) Tau ten jau plaukelių mažėja...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: (Grįžta iš transo kiek girdėjusi, kiek ne) Plaukų slinkimo priežastis gali būti  psichinė įtampa darbe. Su priežastimis reikia kovoti. Darbdavys turi užtikrinti saugias darbo sąlygas. Man teks tuo pasirūpinti, net jei neišdėstysit pageidavimo raštu.
PIRMININKAS: Kaip tam anekdote, galva paners į darbą...  Šiuo atveju Kiešą  įkiš į žemę. Kaip strutis (kikena).
KIEŠA: Labiausiai tiktų keturiasdešimt penktas kalibras, o jei ne – kastuvas.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Psichinė įtampa gali būti pavojinga, kaip tiksinti bomba, niekada nežinai, kada žmogus pratruks. Tik tik tik, o tada bum! Ji išprovokuoja nerealiai pavojingas smegenų branduolines  reakcijas.
PIRMININKAS: (Gniaužo kastuvą) Manau, žinau, kaip galima ją neutralizuoti.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Va va!  Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Galimi miego, apetito sutrikimai, vidurių užkietėjimas, neduok dieve... Žmogus būna pavargęs, prislėgtas, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas. Gali gauti infarktą ar skrandžio opą! O dažniausiai slenka plaukeliai. Tai pirmas ženklas, kad verta imti nerimauti. Tarsi nurodymas iš dangaus: „Va, žiūrėkit: jam jau slenka plaukeliai! Va! Va! “
KIEŠA: Man ir numirti teks pagal instrukciją...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Laimė, aš tuo pasirūpinsiu. Laimė, to galima išvengti.
KIEŠA: Mirti nesilaikant vidaus darbo tvarkos taisyklių?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Laimė Dievas mus davė jogą! Ji puikiai atpalaiduoja ir tinka įveikti visas įtampas ir nerimus.
Vycka suka rodomąjį pirštą ties žandikauliu, staiga pasitaiso, suka jau ties smilkiniu: „kvakšt“.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Mums dar liko keletas minučių pertraukos, išnaudokime ją tinkamai, atlikime pratimą, padėsiantį kolegai. Nereikia pamiršti, kad jo nerimo priežastimi, galite būti ir jūs, mielieji, tik to dar nežinote. Be to, nerimas gali slypėti ir jumyse, kaip bomba. Tik, tik, o tada bum!
PIRMININKAS: ne, tokių seksbombų  gaminimo fabriką reikia uždaryti...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Atliksime stresą naikinančią jogos asansą.
KIEŠA: Pirmininke, o kada pradėsim duobės kasimo seansą?..
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Pirmiausia – administracijos žodis lemiamas.
VYCKA: Man rodos, mano teisės jau pažeidžiamos. O mano teisė – kasti duobę. Laiku ir vietoje, pagal artimųjų pageidavimus. O paskutiniai artimieji Benciui buvome, mes. Mes ir pa gei dau jame!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Darysime asansą Sasankasana.
KIEŠA: Sasan.. seks... . ką?..
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Kiškio poza. Atsisėskite Vajrasana.
PIRMININKAS: Kolūkio laikais atsisėsti  su kažkokiu Vajrasana  galima buvo tik už grandiozinę  vagystę iš fermos.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Aiškinu papunkčiui: vajrasana yra poza, kai sėdint abi kojos pakištos po sėdmenimis. Nugara tiesi (Rodo).
VYCKA: A kurių galų kojas kišt į subinę? Net liaudies tautosaka sako, kad į subinę nuo galvos pradedama lįsti.. Net tikrasis vazelino išradimas buvo susietas būtent su šiais faktais.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Nepaklusimas administracijai gali turėti atitinkamas pasekmes.
KIEŠA: Įspėjimas, įtariu, ne taip baisu, nei kojomis bandyti atgal sugrūsti mano hemorojų.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Kiek pamenu judu jau turite po vieną už priekabiavimą prie užsakovės.
VYCKA: Kokį priekabiavimą?! Priekabiavimo nebuvo. Aš tik norėjau ją išmatuoti darbo tikslais. Klientas, pasak jos, buvo panašaus sudėjimo.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Taip taip, tik po to teko aiškintis su jos vyru.
VYCKA: Iš kur mums buvo žinoti, kad  turint tokią bobą, jis dar gyvas?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Žodžiu, sėdate Vajrasana. Visi trys.
VYCKA: Ar nereikėtų pasitiesti kilimėlių?
PIRMININKAS: Glušas... (Pauzė) Kilimėlius po to užtiesia.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Pajutę nirvaną nesuprasite, kad jų nėra.
Vyrai nenoriai taisosi ant žemės vienas šalia kito. 
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Įkvėpdami pakelkite rankas virš galvos. Rankos tiesios, žastai liečia ausis. Žiūrėkite tiesiai.
PIRMININKAS: Vokiečiai bent akis užrišdavo...
Vyrai savaip mėgina atlikti komandas.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Rankos tiesios. (Stebi) Tiesios!
VYCKA: A fignia matau aš tas rankas, jos pas mane deformuotos nuo kasimo! Darbinė trauma!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Žastai liečia ausis, ne delnai, Pirmininke!
PIRMININKAS: O kur, po velnių, tie žastai? Dievaži, kolūkio laikais tokio biurokratinio aparato nebuvo ir apie jokius žastus jame nekalbėjo!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Žiūrėkite į Kiešą.
PIRMININKAS: Tai kaip man žiūrėt, jei reikia žiūrėt tiesiai?!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Žiūrėkit į Kiešą, bet tiesiai!
VYCKA: Suprantu, kodėl triušai žvairi. Darydami pozas pernelyg dairosi!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Tylėt, atliekant asansas turi būti tyla. Susikaupimas, ramybė. Nirvana.
PIRMININKAS: Tai kiek laikyt iškėlus tas rankas?
VYCKA: Pirmininke, man jau skauda...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Kastuvą paleisk. Ne, nemesk!..
VYCKA: (Išmeta) Ai, bl... yn!..
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Kiek galėdami atsiloškite atgal, žąstais lieskite ausis.
PIRMININKAS: Tai kur, po velnių,  tie žastai?!
VYCKA: Iš kur man žinot?! Žiūrėk į Kiešą, Pirmininke.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Iškvėpdami ir vis dar laikydami žastus prie ausų, viršutinę liemens dalį ir dubenį lėtai lenkite į priekį. Sėdmenys turi likti ant žemės.
VYCKA: Pas mane kyla.
KIEŠA: Pas mane irgi.
VYCKA: Užpakalis, asile!
PIRMININKAS: Vyrai, būkit vyrais... bepigu kalbėti jums...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Rankos suglaustos! Ką jūs darot?
VYCKA: Aš negaliu galvot apie rankas ir apie subinę iš karto! Kieša, nesiūbuok, kai tu siūbuoji, ir aš siūbuoju!
KIEŠA: Mano hemorojus...
PIRMININKAS: Vyrai, būkit vyrais...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Rankas nuleiskite ant žemės ir kiek galėdami stumkite tolyn. Kakta palieskite žemę priešais kelius. Plaštakas laikykite vieną prie kitos. Šlaunimis spauskite pilvą.
VYCKA: Kaaaip?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Rankas nuleiskite ant žemės, ant žemės, sakiau, dieve... Ant žemės!
VYCKA: Aš ją jau baigiu išart. 
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Va taip ir kiek galėdami stumkite tolyn. Kakta palieskite žemę. Neprašiau jos spjaudyt! Rankas laikykite vieną prie kitos.  Šlaunys prie pilvo.
VYCKA: (Lemena) Tuoj apsivemsiu....
PIRMININKAS: (Švokščia) Kieša, dar prieš mane pavizgink subinę, užmušiu!...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Galvas žemyn! Rankos ištiestos. Ne kojos, rankos, Pirmininke! Kieša, kvėpuoti irgi reikia.
PIRMININKAS: Suprantu, kad misija neįmanoma, bet dar būkit vyrais...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: O dabar įsivaizduokit, kad jūsų kojų paduose atsiveria langeliai... Kvėpuokite ramiai...
VYCKA: Atsiveria kas? Laiveliai?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Rankos tiesiai, užpakalis, užpakalis pakeltas!.. Atsiveria langeliai...
PIRMININKAS: Jėzau Marija, išganyk mane dar nemirusį!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Atsiveria langeliai, pro juos iš jūsų kūno ima tekėti energija ir susigeria į žemę... Ji gali atrodyti, kaip iš kūno ištekantis skystis, nuo jūsų pasitraukiantis šešėlis...
Pirmininkas muistosi šiaip ir taip, butelis trukdo, vis pasitaiso.
VYCKA: (Pirmininkui) Ar vis dar teka?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Pro atsivėrusius langelius išeina visa, kas jumyse buvo bloga, pašalinamas stresas. Tai gali būti net matoma. Kūnas atsipalaiduoja. Jūsų visas blogas mintis nuplauna užėjęs lietus, likučius sulesa paukščiai...
PIRMININKAS: (Proverkčiais) Teka!  Bet jau nedaug liko! Visai nedaug!
KIEŠA: Man kraujas subėgo į smegenis.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Būkite taip tol, kol galite. (Tyliai nematom nueina).
VYCKA: Daugiau laikyti kojomis nebegaliu, jis veržiasi!
PIRMININKAS: Dievaži, kolūky būtume šį metodą pritaikę karvėm, kad pieno daugiau duotų, bet nežinojom, kad toks dalykas yra... Va ką atnešė nepriklausomybė...
VYCKA: Aš tokio likimo smūgio neatlaikysiu...
KIEŠA: Man rodos, aš jau pasiekiau nirvaną.
VYCKA: Aš tik dantimis žemę pasiekiau...
PIRMININKAS: Vyrai, būkit vyrais...
Kaukši aukštakulniai. Vyrai kas kaip gali taisyklingiau laiko pozas. Pasirodo blondinė, nešina jorkšyro terjeru. Stabteli ties duobkasiais. Vyrai muistosi.

II DALIS

Kapinės. Vycka ir Kieša pluša prie duobės, Pirmininkas įsitaisęs ant suolelio, ant kelių blondinė Lialia, Lialiai ant kelių šuo.
LIALIA: Tikrai tikrai, jūs nepatikėsit! Man sudarinėdamas horoskopą Naglis taip ir pasakė, kad visos mano gyvenimo meilės bus iš ten, kur mano vyras.
VYCKA: Aha, o jis turbūt koks verslininkas, ar politikas.
LIALIA: Ne, ne, ką jūs. Mano vyras va tas trečiasis nuo krašto.
VYCKA: Aaa, nuu... (kraipo galvą).
KIEŠA: Matyt  Naglis klydo... Ar tikrai verta taip tikėti horoskopais?
LIALIA: Ne, ką jūs, tai puiki galimybė susipažinti, net neįsivaizduojate, kiek atsveria perspektyvų. Ar ne, Pipi? (Pakiloja šuniuką, paglosto). Matot, jis buvo labai prisirišęs prie jo. Taip išgyveno. Vargšelis... nei dienos be jo... Jis taip džiaugdavosi kai pareidavo namo. O po netekties... Pipi buvo labai skaudu. Labai. Užtat dabar labai džiaugiamės duota nauja galimybe. Aš ketinu laikytis kiekvieno nurodyto punkto.
KIEŠA: Ar neatrodo, kad jis ne tai turėjo galvoje?
LIALIA: Oi, ką jūs!? Neabejoju, viską suprantu teisingai (Glosto pakaušį). Tai tam pati tinkamiausia, ramiausia ir romantiškiausia vieta. Čia tiek gėlių, čiulba paukščiai.  Be to jau sutikau nuostabų vyruką... (Mirksi viena akim Pirmininkui). Viskas tik pradeda pildytis. Nesuprantu, kaip iki tol buvau tokia akla. Mano pavyzdžiu turėtų pasekti daugybė merginų.
PIRMININKAS: Na na, kam tos pagyros. Aš prie jų nepratęs. Na... dar kuri nors vieta ims  rausti.
LIALIA: Paprastai tekdavo tik vienai kalbėtis. Paskutiniu metu mano buvęs vyras toks nekalbus... Guli... Net Pipi tai jaučia. O, sako, šunys labai gerai jaučia aplinką.
KIEŠA: (piktai, braukdamasis prakaitą) Tas tavo Pipi tikiuosi kanda?
LIALIA: Jo labai maži dantukai.
KIEŠA: Visų žiurkių dantukai maži. O tokios pavojingiausios,  pakišus įkapių po pagalve net nepastebėtum.
VYCKA: Norėčiau žinoti, kas numatyta tolimesniam jos sąraše. Tikiuos ne trys vyrukai iškeltais pasturgaliais.
LIALIA: Oi taip, galvojau.... oi tokių niekų susigalvojau... O pasirodo čia joga... Tai tikrai rimta. Visa tai taip... sakyčiau egzotiška. Taip prablaško. Ir jūs visi tokie egzotiški.
PIRMININKAS: Na čia toks naujas darbo metodas (krenkšteli). Kasant.
LIALIA: Aš niekada nepagalvočiau, kad jogos seksansos gali būti pritaikytos tokiame ypatingame darbe. Tai tiesiog genialu! Kaip niekas apie tai nepagalvojo anksčiau? Kas tai sumąstė?
VYCKA: Eee...
KIEŠA: Pirmininkas.
LIALIA: Šaunuoli tu mano!.. (Bučiuoja pakaušį) Tu toks genialiai egzotiškas ...
VYCKA: Pirmininke, jūs dar jai pasakykite, kad jos intelekto koeficientas irgi yra genialus. Jei ne jis, tiesiog neliktų kuo žavėtis, nebent tuo jos sulankstomu padaru, kur iš priekio žiurkė, o iš užpakalio surikata.
VYCKA: Nesąmonė. Dar liktų dvi pripučiamos saugos pagalvės ir saloninis įdegis.
KIEŠA: Jebyštvairogės, visas pavasaris šlapias buvo, maniau, kad ten rūdys... (Pasiremia ant duobės krašto) Žiūrėk tu man...
VYCKA: Glušas tu ir žlibas. Bent yra į ką pažiūrėt ir pinigų vaistinėj švaistyti nereikia, niekas nesakys, kad zelionka  reikia tuos du spuogus tept. 
LIALIA: Šmaikštuoliai... Taip... Čia tokia vieta... Rami, tiesiog šventa. Negalima jos teršti tokiom bjaurybėm. Ir turbūt čia tiek įžymybių... Naglis negali klysti.
PIRMININKAS: Aha, va anam kampe krepšininkas palaidotas. Didis žmogus buvo. Šventas... Kada nors gal ir mane šalia paguldys.
VYCKA: Aha, o ten chirurgas. Irgi šventas. Mane kad šalia paguldytų...
LIALIA: O tai gal ir koks Pitas čia?
VYCKA: Pitas? Pitas gyvas!
LIALIA: Tai negi norėtųsi gulti šalia mirusio?..
PIRMININKAS: Gal aš jai nieko nesakysiu...
LIALIA: Blondinė juk ne plauko spalva, o gyvenimo būdas. Man galima sakyti viską. (Tyliai Pirmininkui į ausį) Iš tiesų, tai čia perukas. Klasiškas, ar ne? (Suka sruogą tarp pirštų). Aš vis dar negaliu patikėti, kokie jūs visi genialūs.
PIRMININKAS: O taip. O kokie jaunystėj buvom. Katamaranai!..
VYCKA: Kormoranai, Pirmininke...
KIEŠA: Kas sakei?! Perukas?!
PIRMININKAS: Pasiekčiau! (grąso) Va su Vycka kai susipažinom... Didis žmogus buvo. Kaip pats Vytautas Didysis. Iš anksto apie ateitį mąstė.
LIALIA: Kaupė? Investavo?
PIRMININKAS: Ne, ne, jis gi pas mus chirurgas. Didvyris. Tik, va, nepaklausė vadovybės, savo nužiūra pacientui vaistus paskyrė...
LIALIA: Ir mirė? Suprantu, įvykių grandinė. Ten miršta – čia kasat. Vyksta bendradarbiavimas. Partnerystė.
PIRMININKAS: Ne, kur tau, nemirė. Pasveiko, tik už nepaklusimą administracijai jį į morgą paskyrė.
LIALIA: Pacientą?
PIRMININKAS: Vycką! Nueinu kartą, dirba ir pietauja vienu metu. Darboholikas. Pasiūlė sumuštinio ir man. Nuo lavono. Kam man sumuštinis, sakau, geriau įpilk ko stipresnio. O jis man atsako, kad stipresniu čia tik lavonai plaunami. Jis nevartojamas. O iš kur jis žino, kad nevartojamas, jei tik lavonus plauna?
LIALIA: Ir įpylė?
PIRMININKAS: Gi vyras... Nuo to laiko kartu dirbame.
LIALIA: O Kieša?
Kieša išmeta dar vieną žemių kastuvą, pasiremia ant duobės krašto.
KIEŠA: O aš šiaip geras žmogus. Likimo auka, psakant.
LIALIA: Kaip liūdna...
PIRMININKAS: Liūdna?  Liūdna buvo kai jį jo artimieji vis namo iš vaiknamio pasiimti norėjo.
LIALIA: Ir nepasiėmė?
PIRMININKAS: Nepasiėmė. Artimieji globos niekaip įteisinti nepajėgė, nes gyvenamoji vieta pastovi nebuvo nustatyta. A nėr įforminto stogo, nėr vaikui kur gyvent. Taip ir tampėsi šen bei ten su tuo triaukščiu. O vaikas augo tarp svetimų sijonų.
VYCKA: Bet užtat kokia susiformavo pasaulėžiūra...
KIEŠA: Taip, ypač gerai žiūrėjosi į visas moteriškes. (Lialia staiposi) Na ... gyvas irgi.
Lialia papučia lūpas, pasistaipo ant kelių, viena pirmininko ranka braukia sau per šlaunį, kita per plaukus.
LIALIA: Kokia liūdna istorija... Kokia tragiška vaikystė...
KIEŠA: Ėėė, bet užtat kokia natūrali (pasikaso krūtinę).
LIALIA: (Proverksmiais, bet veik svajingai) Aš visada savo vargšui velioniui vyrui sakiau, kad gražiausia tai, kas tikra... Tikra meilė, tikri deimantai,  tikra mirtis, tikras testamentas...
VYCKA: Tiek maža dabar tikrų dalykų...
LIALIA:  (Vardina toliau) Tikra mašina, tik pavadinimas keistas, vien iš nulių.
VYCKA: Ai, „Audi? “
PIRMININKAS: Tikiu, jis numirė kaip tikras vyras.
LIALIA: Tiesą sakant, net ne visai. Sustojo širdis per eilinį masažą. Jis jam taip kenkdavo. Sklisdavo tokios dejonės... Ta kalė masažistė jį taip išsekindavo... (Purto galvą) Seniai raginau atsisakyti... Bet tas jo vyriškas užsispyrimas... O dabar vėl viltis įsižiebė. Tiesiog suliepsnojo kaip fejerverkas. Ir vis ačiū Nagliui. Visada tikėjau horoskopais. Perskaitai ir jau žinai, kvailas ar nekvailas. Va, pavyzdžiui aš... Man pasakė, kad rasiu čia vyrą.
KIEŠA: Kad sakė rasi ten, kur tavo vyras...
LIALIA: Tai taip!  Taip! Užtat ir atėjau į kapines. Va tu, mano pupuliuk (glosto Pirmininkui smakrą). Po kokiu ženklu esi gimęs? Esu tikra, kad esi liūtas. Rrr.... Oi, kaip baisu, pasakyk. Rrr.
PIRMININKAS: Rrr...
KIEŠA: Visa laimė, kad nuo ženklo nepriklauso smegenų masės kiekis.
LIALIA: Galiu ir apie tave papasakot.
VYCKA: Jis kovą gimęs.
LIALIA: Tai tu visai durnas! Avinas tu!
KIEŠA: Pati tu avis... Geras ženklas...
LIALIA: Nėr su avinais apie ką kalbėti. Kaktos atidaužytos. Trenkti švelniai. Aš net knygelę turiu įsimetus, galiu paskaityti.
PIRMININKAS: Protinguole tu mano... Rrrr...
LIALIA: (išsitraukia nedidukę knygutę iš rankinės) Čia viskas parašyta. Apie kiekvieną. Labai smulkiai. O svarbiausia, pati įsitikinau, grynas sutapimas. Va, parašyta, kad avinai stačiokiški, užsispyrę, karštakošiai. Tai kaip galima bendraut su žmogum, kai jau iš karto žinai, kad jis toks? Nesąmonė! Aš su tavim net nekalbėsiu.
VYCKA: (kikena) Va tau ir žvėriukas.
LIALIA: O pats kas toks? Leisk spėti? Mmmm.... Iš akių matau – valkata.
VYCKA: Ėėė, atsargiau.
LIALIA: Visi šauliai valkatos. Kokiam nesąmoningam darbui paaukoja visą gyvenimą. Visai pamiršta šeimą. Nesąmonė!  Oi tu mano liūtuk... (Vėl glosto pirmininką).
VYCKA:  Tai sakai perukas?.. Keista...
LIALIA: Kas? A, na taip (pasikedena plaukus). Tiesiog šilkinės garbanos.
KIEŠA: Pažastyse.
VYCKA: Kam blondinei blondinės perukas? Aaaa, taip taip taip, juk ji iš tiesų ne blondinė...
LIALIA: Pati natūraliausia.
VYCKA: Varge, vaikeli, vadinasi po švitinimo... Amžiaus liga...
LIALIA: Ne, ką tu, aš sveika, drūta ir mylinti. Tikras vyrų perlas.
KIEŠA: Arba brangus akmenėlis.
VYCKA: Inkstuose.
PIRMININKAS: Tada tikrai, kam tas perukas?
LIALIA: Kam blondinei perukas? Tam, kad niekas nežinotų, kad ji blondinė (mirksi, šypsosi).
KIEŠA: Jo... (Kraipo galvą, pasispjaudo rankas, kasa toliau).
Pasigirsta aukštakulnių kaukšėjimas. Vyrai susižvalgo, imas intensyvaus darbo, Pirmininkas pakyla, nustumia Lialią.
PIRMININKAS: Aukseli, akmenėli, viena iš mūsų darbo ypatybių – visiškas slaptumas.
LIALIA: Slaptumas? Kaip suprasti, mažiuk?
PIRMININKAS: Na kai viskas...
VYCKA: Kai viskas neslaptai, bet atrodo, kad slaptai.
LIALIA: Kaip kaip?
Pirmininkas nustumia Lialią toliau nuo jų darbo vietos.
LIALIA: Mažiuk?..
KIEŠA: Pirmininke, matau priešą!
LIALIA: Dieve!..
PIRMININKAS: Ramiai, lik čia. Tavo Pipi lanko tavo eks  šitą va (rodo į kapą).
LIALIA: Ar ilgai?
PIRMININKAS: Dievas žino...
LIALIA: (Pasišokinėja) Tik greičiau...
PIRMININKAS: Dėl tavęs padarysiu viską, aukse...
VYCKA: Pirmininke, greičiau slėpk svetimą. Grįžta vadas!
Pasirodo Fyfa, laikinai einanti vedėjos pareigas.  Sunkiai tempia lagamino dydžio medinę dėžę, po pažastim gesintuvas. Vycka kasosi pakaušį.
VYCKA: (Beviltiškai) Viskas... 
PIRMININKAS: (Kiešai) Eik, padėsi moteriškei...
KIEŠA: Ė, ne, birbink genį,  aš administracijos darbo nedirbu.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Tuoj! Aš tuoj!
PIRMININKAS: Ar kažkas dega?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: (Gesintuvas krenta, ji vis taisosi, mėgina dėžę vilkti atbulomis) Nemaniau, kad šitas darbas toks sudėtingas!
KIEŠA: (Apžiūrinėja ją iš nugaros) Turėtų būti visai nesudėtinga...
Pirmininko smūgis Kiešai per pakaušį.
LIALIA: Ar dega? Kažkas dega?!
PIRMININKAS: Ne ne, nedega! Tu eik... Eik, šuniuką pavedžiok!
LIALIA: Aha! (pasileidžia mažąjį, bėga iš paskos). Pipi!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Bendrauti... (Braukiasi prakaitą) bendrauti su klientais darbo metu nepatartina... nerekomenduojama. Tai trukdo darbo našumui.
VYCKA:  O kaip nustatyt tada, klientas čia ar ne? (Pliaukši kastuvu per delną).
PIRMININKAS: O kam nustatinėti/ Juk krizė dabar. Vis tiek visų neužkasim.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Iš kvapo. Viskas nustatoma iš kvapo (Sukrenta ant suolelio, nusibraukia nuo kaktos plaukus, pasipurto).
KIEŠA: To, kuris iš priekio, ar to, kur?..
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Gana čia maivytis! Aš stengiuos, o jie erzaliojas! Sakiau duobės dar nekast!
PIRMININKAS: Viršininke, leiskit primint, kad už kelių minučių mes turėsim velionį ir jam gali visai nepatikti pasiūlymas ... (Išpila kaip žirnius) Pagal senovišką baltišką paprotį būti įkeltam į medį!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  O kuo čia aplamai dėtas velionis?! Koks velionis?! Jums mažiausiai turėtų rūpėti velionis! (Surenka kastuvus, vyrai purto galvas). Nesąmonė! Velionis!.. Darbo vieta! Darbo vieta turi rūpėti! Tai, kaip teisingai, pagal visas instrukcijas atlikti savo pareigas nurodytas pareigybės aprašyme! Duobės kasimo instrukcijoje! Ajaj... O jūs?.. Suaugę vyrai...
KIEŠA: (Nenorom atiduoda kastuvą) Aaaa, oooo? Aaa?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Darbuotojas privalo sąžiningai, laiku ir vietoje atlikti savo darbą! O svarbiausia – laikytis reikalavimų! (Plojamaisiais judesiais suklijuoja ant kastuvų lipdukus, tada susmeigia juos į žemę).
KIEŠA: (Pasiima vieną kastuvą, žiūri lipduką, varto, skaito) Pozitas... Depozitas...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Taip! Pozitas taip, depozitas va taip! (Rodo) Būtų užmačiusi kontrolė! Saugok viešpatie! Va tie taškiukai ūgio matuoklės! Kiekvienam duodu pagal dydį, kitaip higiena įtaisys pabaudą. Kastuvų nesumaišom! (Įgrūda vyrams į rankas kuoliukus).
PIRMININKAS: Čia kam?
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Kam? Jie nežino kam! (Pati susirenka juos atgal, smaigsto darbo teritorijos kampuose, tada juos sukala.) (Vyckai) gesintuvą pritvirtink prie va to medžio. Bus gerai.
VYCKA: (Pavarto gesintuvą) Nu jo... jei darbo vietoje netyčia kiltų gaisras... (Pritaiso)
Fyfa, laikinai einanti kapinių vedėjos pareigas išsitraukia iš dėžės teritorijos skiriamąją juostą „STOP“, apjuosia darbo vietą, tada kiekvienam duobkasiui paduoda po šalmą. Lialia tuo metu šmirinėja paskui šuniuką, renka kakučius.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS:  Pasirašytinai! (Bruka vyrams dokumentą ir rašiklį) O vaistinėlę paliksiu po suoliuku. Kai nereikės, įdėkit atgal į dėžę. Vis tiek ten tik laisvinamieji ir arbata. Kitokių vaistų duoti neturim teisės! (Pauzė) Tikiuosi pirmos pagalbos kursų seriją išklausėt, naudotis galit?!  (Toliau nuo darbo teritorijos palieka ženklą „Darbai“).
PIRMININKAS: Arbata, arbata,  o kokia, jebytvairogės, nauda iš tos arbatos?!  Kad tau liežuvis atsistotų! Ar mums ją žalią ėst?!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Nei gert, nei ėst, jei nei vienam nebloga. Čia tik kritiniu atveju. Arbatos mums šiaip nedalina. Ir aplamai, nusiskundimus pateikit raštiškus ir kai baigsite savo darbą. Beja, ne man, viršenybei. Tegu jie rūpinasi darbo sąlygų gerinimu. Ir dar, kas dėl viršenybės... Pagal naujus reikalavimus, nei vienas duobkasys neturi teisės dirbti, kol nebus išklausęs katalikiško laidojimo konvencijos kursų! Kursų trukmė mažiausiai 36 valandos, susimokėti reikia patiems! Dabar krizė, biudžetas tuščias! Vyksta taupymo programa. Pagal planą numatytos priemonės padengti skyles! Jūs turite būti tikri patriotai! Be to, be kursų neparašysit  keturių A4 lapų refleksijos!
PIRMININKAS: Žinai, pagal planą mes skyles darome, o ne dengiam! (grąso kastuvu) Skylę žemėj šen, skylę ten, visur ir visiem! Pozite, depozite, nesvarbu! Dar gal įkišimo ir ištraukimo instrukciją perskaityk!
Kieša pabaksnoja duobėje į kažką kieta.
KIEŠA: Pirmininke, šitas čia gulėt turėjo?
PIRMININKAS: Anksčiau ar vėliau... Visi mes ten pat atsigulsime... Su tokia l. e. p. ypač. Tuoj aš ją čia šalia pakasiu! Pagal krikščioniško laidojimo konvenciją, jebytvairogės! Depozitu į priekį!
KIEŠA: Aš klausiu, ar šitas čia gulėt turėjo?
PIRMININKAS: Stačių pas mus nelaidoja, abeli! (Pliaukšteli jam per pakaušį).
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Kas gulėt? Čia gulėt? Kad jį kur velniai, kas per gyvatė?!
KIEŠA: (Vaiposi) Stačių nelaidoja, stačių nelaidoja... o  kaip toliau kasim?
VYCKA: Na šitą galim paprašyt pasitraukti.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Nesąmonė! (Vėl išsitraukia planą, šįkart iš dėžės) Niekas čia neturi gulėt! Plane aiškiai nurodyta! Va! Neturi! Čia turi būti tuščia! Pax!
PIRMININKAS: Klausyk, moteriške, turi gulėt, neturi gulėt, o su lavonu ką darom?!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Kokiu lavonu?! Jei plane nepažymėta, kad yra lavonas, vadinasi, nėra jokio lavono!
KIEŠA: Pirma pažiūrėk, kas per lavonas, koks lavonas, ką turi lavonas... jei nėra lavono, niekas niekur... Tyliai...
Pirmininko smūgis jam per pakaušį.
PIRMININKAS: Tik tau tokia mintis gali šaut į galvą! Bedievi tu! Šventvagi! Eretike!
VYCKA: Mūsų neįspėjo, kad čia jau užimta.
PIRMININKAS: Taip... Geriausias vietas slapta nuo akių išgraibsto...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Pridaro klaidų, prirašo, neprirašo! Bet kodėl jis čia?! Patraukit šitą iš čia, kur ne vietoj guli?!
KIEŠA: O mes galim šalia suguldyti, arba vieną ant  kito, kas atsisakytų?.. Ten berniukas, čia gal mergaitė...
PIRMININKAS:  Aš jus tuoj suguldysiu! Kartu!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Leiskit man nuspręsti! Aš čia sprendžiu, nepamiršot?! Traukit šitą lauk! Jei nėra pažymėta lavono, vadinasi – nėra!
PIRMININKAS:  Tu gal dar kartą eik, inventorizaciją padarysi!
KIEŠA: O kur lavoną dėsim? Reiks nurašyt?..
VYCKA: Viskas, nu žinot... (Lipa lauk, numeta kastuvą) Aš tuos tavo planus tuoj pakasiu!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Negalima nesivadovaut instrukcija! O užkasti galima tik laisvoje vietoje! O šitą vietą užėmė ne pagal planą! Už tokius dalykus reikia bausti! Be projekto pastatytus  namus nugriauna, vadinasi ir ne vietoj palaidotus iškasa! Mano kapinėse bus tvarka! Temkit lauk sakau!
PIRMININKAS: Kolūkio laikais būtum šitaip...
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Jūs neištrauksit, aš pati ištrauksiu! O tu ko žiūri?! (Lialiai) Blondinė ant kablų!  Eik šuniuką pavedžiosi! Tuoj! Tuoj aš! (Raitojasi sijoną, ropščiasi į duobę).
LIALIA: Skorpionė! Gryna skorpionė! Destruktorė!
VYCKA: Jūs ką darot?!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Mano kapinėse niekas negulės neatsiklausęs! Reiktų sutartis įvesti! Iš anksto!
Pirmininkas sulaiko ją už pažastų, Fyfa spardosi.
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Paleisk! Ištrauksiu šitą gyvatę iš čia!
PIRMININKAS: Vyrai, laikykit ją!
Vyrai puola padėti pirmininkui.
PIRMININKAS: Sakau, laikykit!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: (Spardosi) Paleiskit! Paleiskit sakau! Tvarka bus! Aš jiems!
VYCKA: Traukit šalin!
KIEŠA: Galas, įkando!
PIRMININKAS: Tentą!
VYCKA: Kieša, duok tentą!
KIEŠA: Tuoj, tuoj!
FYFA L. E. KAPINIŲ VEDĖJOS PAREIGAS: Pati ištrauksiu tą gyvatę! Ai, ką darot?! Žmonės!
LIALIA: (Puola artyn) Tai blondinė ant kablų?! Blondinė ant kablų?! (Vis mojasi užtaikyti jai popieriais). Tarp kitko, čia perukas!
VYCKA: Tai gyvatė!
Kieša nutraukia nuo kito antkapio darbo pradžioje užmestą audeklą, tiesia ant žemės, vyrai į jį suvynioja Fyfą, tada dar apriša virve. Moteris spurda kaip vikšras.
PIRMININKAS: Va taip! Stipriau susuk! Suveržk gyvatę!
KIEŠA: Joga, asansos, plaukeliai!
VYCKA: Aha, katalikiško laidojimo konvencijos!
PIRMININKAS: Darbo sauga, blyn! Tuoj bus saugu!
LIALIA: Blondinė ant kablų?! (Vis mojasi). Perukas čia!
Fyfa vis dar muistosi, Pirmininkas atitraukia Lialią.
LIALIA: Tfu! Ožka! Beždžionė! Skorpionas!
PIRMININKAS: Ramiai!
LIALIA: Fyfa ant kablų?! Ryža!
PIRMININKAS: Ša visiems! (Nusibraukia prakaitą, atsipučia). Tyliai! Su pudeliu vėliau išsiaiškinsim. Šitą (rodo į duobę) dabar sutvarkom. Laiko nebėra.  Ištirpo asansose, jedreni fieni!
Lialia susitvarko drabužius, plaukus, dar nusispjauna Fyfos link.
KIEŠA: Užmesim žemių, bus gerai. Jau pakankamai gilu, niekas nepastebės.
VYCKA: Fyfa aš pasirūpinsiu (Užkemša jai burną). Ramybe irgi.
Lialia muistos prie gretimo antkapio, nuo kurio vyrai nuėmė audeklą.
LIALIA: Įdomus užrašas... Matomai žmona dedikavo savo vyrui. Kaip jautru... Ilsėkis ramybėje, kol aš ateisiu... (pauzė) Taip romantiška. Jie greitai vėl susitiks.
VYCKA: Ilsėkis ramybėje, kol aš ateisiu? Taip, labai romantiška. Veidas velionio kaip keptas obuolys persimainys savąją vėl pamačius. Amžiną jam būsimą atilsį.
LIALIA: Kokia keista pavardė...
PIRMININKAS: Gerai vyrai, paskubam. Laikas, laikas...
LIALIA: Sysyčiai...
KIEŠA: Taip, vargšas draugas...
VYCKA: Tebus lengva jam žemelė...
PIRMININKAS: Taip, Sy.... ką?.. (Pauzė)
LIALIA: Sakau, labai keista pavardė žmogui. Sysyčius... (Rodo į antkapį  šalimais).
Ilga pauzė. Fyfa muistosi, bando kaip kirminas šliaužti šalin. Tolumoj pasigirsta procesijos garsai.
PIRMININKAS: (Pro dantis) Sy... syčius?!. Na, Fyfa... (Pliaukši delnu per kastuvą, čiumpa Fyfą, tada įgrūda į duobę, suverčia daiktus, prie jo prisideda Kieša ir Vytka) Pax, moterie! Pax, taisyklės! (Popierius vyrai šūsnim paleidžia skristi pavėjui). Pax!
_______________________________
2015-08-07 18:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-14 08:53
tictac_it
skaityti nusibodo :) , bet už pastangas tai parašyti - 3-- 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-08 10:29
Juozas Staputis
Puiku!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 18:17
Karolis Pamišėlis
vien už žanrą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 18:08
Nie cas
" O aš šiaip geras žmogus. Likimo auka"
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą