Didelės akys

Tikėjimo upė
Kadaise taip srauniai tekėjus
Šįvakar išdžiuvus paliko
Mergaitę
Akim didelėm
Mėlynom lyg Žemė

Pakilusi siela
Bando įkvėpti
Pro murziną langą
Anapus jo tupintį rytą
Apdulkėjusį
Vyšnių uogiene
Apvarvėjusį

Lyžteli stiklą
Beskonį
Bet vienintelį likusį tikrą

Geležiniai varpai
Suskamba godžiai
Bažnyčios klauptai
Pasruva krauju
Nuo jos kelių kaulėtų

Motina,
Tėve,
Šėtone ar Dieve

Kas liko...
Tamsa
Prispaudus pečius
Lėtai vilkdama
Bąlantį kūną
Per dvokiančią pelkę

Sustoja
Prie šalto akmens
Išraižyto:
„Čia ilsisi mergaitės
Didelėm akim
Gyvenimas“