Rašyk
Eilės (72271)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Generalinis Štabas Parlamente, iš ekranų, viską stebi, - mato kas vyksta mieste, už miesto ribų, palaiko tiesioginį ryši su Gatvės muzikantų-Šturmanu Geležėle ir pagal jo rekomendacijas vykdo reikiamas korekcijas. Viskas vykdoma labai atsakingai ir gerai pamatuotai. Negali būti staigių judesių, kurie sužlugdytų metų metais ruošto Progresyvinio plano. Ne tam, Lietuvos Karžygiai, išėjo iš namų.
-Išėjau į kalnus rudenį vėlyvą, /-Nusilenkti žemei, viršūnėje kalnų, /-O pametęs draugą, rankos tau nusvyra, /- Tu pavirsi vienišu, vilku.
Stovi vienišas Vilkas - Kiškis po medžiu, -laukia. Pagaliau sulaukė, -išgirdo dungsint būgno garsus. Kiškis džiaugsmingai pašoko: -Jie.... ir nubėgo šokinėdamas link kriūksenčios kiaulės Ice-Mice-Kilbasos. -Kiškelis bebėgdams, -Kazokėli bešokdams, -Susitiko voveraitę, -Ir nukėlė kepuraitę... Pribėgęs prie Senamiesčio Rožės, nusiėmė kiškio kaukę ir jai nusišypsojo. Niekas nepastebėjo, kada Gatvės muzikantas -Šturmanas Geležėlė buvo kuriam laikui dingęs.
-Sniegas tau po kojom, prarajos kepurė, /-Į bedugnę pilką sąžinę stumiu, / -Nors kai kas aplinkui, jos seniiai neturi, / -Šitaip jiems gyventi yra patogu.

Antakalnio žiede, prie Petro ir Povilo bažnyčios, stovėjo išneštas Turku sultono Suleimano -III Lietuvos Didžiąjąm kunigaiščiui Žygimantui II-Augustui, dovanotas didelis žalvarinis, katilo formos būgnaaižtempanai. Bažnyčios vargonininkas Bernardas su zakristijonu pasistengė, -po daugelį metų, vieną ištempė į lauką, už vartų, sunkiai nugabeno iki gatvės ir pastatė žiedo viduryje ant sniegu padengtos pievelėss. Muša vargonininkas Bernardas būgną labai skaudžiai. Būgno garsais piligrimams nurodė kelio kryptį, kad nenukryptų nuo kurso, ir atsakingi oficialūs asmenys laiku suspėtų atvykti į Bernardinų soda, į svarbų Tautos pasitarimą:
- Draugai vienas žingsnis lig laimės, /- Nuo skausmo trys pėdos lig meilės, /-Kap pilnas ledinio vandens, /- Kalnų šulinys
Pagaliau pasirodė. Nuo Santariškių, pasirodė žygeivei. Pirmi, žvalgydamiesi į šalis, ėjo žvalgai, už keleto šimtų metrų pasirodė sparčiai žingsniuojantys Maltos ordino piligrimai: - Prieš įžengiant į Antaklnio žiedą, ant Žirmūnų tilto, juos pasitiko Petro ir Povilo bažnyčios laikinas klebonas Alfoncas ir keli patarnautojai. Gerbiamas Klebonas Alfoncas buvo tikras eroditas, - visada pas jį rankose buvo rožančius. Būtent jis jį gelbįjo einant Golgotos keliais kovoje už Lietuvos laisvę. Ji visada stiprino malda ir todėl jį neapleido Aukščiausiojo palaima. Jis su malda laimino Lietuvos karius išvykstančius į Tarptautines misijas, laimino Lietuvos krepšininkus išvykstančius ginti Lietuvos garbę, Laimino Lietuvos partizanus, laimino ir linkėjo Meilės - Laimįs visiems Lietuvos žmonėms. Visur jis suspėjo:
- Draugai tartum vėjas šiaurinis, /-Kaip mūšyje būsių kraštinis, / -Pridengsiu tave nuo akmens, / -Neabėjok savimi.
Zakristijonas laikė iškėlęs puošnų, barokinį kryžių, keli jauni klerikai stovėjo aukštai iškėlę bažnytines vėliavas, o vargonininkas Bernardas, triejų klapčiukų patarnaujamas, -prireikus, vienas mušė žalvarinę lėkštę, antras pūtė dūdą, o trečias grojo violančėle ir smuiku. Vargonininkas Bernardas mušė Suleimano dovanotą galingą varinį katilo formos būgną-tempaną. Dideli žalvariniai būgnai-tempanai buvo naudojami Vidurio rytuose, Osmanų imperijoje, prieš imant tvirtoves, iš kalnų gyventojų kariomenę surinkti ir surykiuoti. Kalbos sklido labai prieštaringos: -vieni kalba, kad tai Krymo chano Kačiubėįjaus vestuvinė dovana Lietuvos Didžiąjam kunigaikščiui Žygimantui II-Augustui ir Barborai Radvilaitei, -antri porina, kad tai didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto-Augusto karo žygių trofėus, -karo grobis. Kaip bebūtų, šiandieną jis visiškai atitinka savo paskirtį, -rykiuoti Karžygius į žygį. Tiksliai kaip buvo žino Šturmanas Geležėlė, bet jis nepaskoja. Kartais tik pajuokauja, kad anuo metu tarnavo Radvilų dvare, - arklininku, kartais kiaulininku, o dar kartais žąsis ganė. Nesuprasit jo. Man panašu, kad kiaules galėjo ganyti, nžes apie jas daugiausiai žino ir išmano, o ir jis pats, gerąja prasme, nemažai kiaulysčių yra prikrėtęs. Tegul istorikai sprendžia.
Blogas komentaras Rodyti?
\Pana6u daugiau, kadn Maltos ordino riterių Magistras, nusilenkdamas Kryžiui pasisveikino su klebonu Alfoncu, nusilenkė patarnautojams, ir su naujai iššventintais Maltos Garbės riteriais Valdu ir Almute, pirmieji įžengė į Antakalnio gatvės žiedą. Po trumpo sustoio, pasitarius, jie buvo atskirti nuo pagrindinės grupės ir po baldakimu, su nedidele, Santarvės piligrimų palyda, aidint būgnui, nukeliavo tolyn, link Užupio respublikos. Šiems nutolus, pagrindinė piligrimų pajėgos buvo įleistos į žiedą . Jie kuriam laikui buvo sulaikyti. Lietuvos Generalinis štabas jautė didelę atsakomybę. Tai buvo padaryta saugumo sumetimu, juos reikėjo tiksliais suskaičiuoti, nes šiomis dienomis mieste knibždiete knibždėjo Petrapilio chirurgo- Kibeno peno šnipų. Piligrimai apie tai nežinojo, - jie buvo nerūpestinjgi ir nenuobodžiavo. Pagal būgno stuksenimą, ėjo ratu ir skandavo: -Lietuva-Lietuva, -Einam-einam... -Einam Namo..... -Iki susitikimų Ariogaloje, slienyje prie Dubysos, Lietuvaaaa...
Kai visi piligrimai apleido Žirmūnų tiltą ir įžengė į žiedą, buvo lengvai suskaičiuoti. Jų buvo 3331. Būgną mušantis vargonininkas Bernaradas, trumpam liovėsi ir šiek tiek susijaudinęs, negražbiliaudamas garbiems piligrimams tarė: - Mielieji.. -Sugiedokime „Lietuva brangi“... Ankstyvą Sausio -1 rytą, per visą Antakalnį, Žirmūnus, -per Vilniaus kalvas, kaip plati upė, nuplaukė visiems, - Lietuvoje ir visame pasulyje gyvenetiems lietuviams brangi daina-giesmė „Lietuva brangi“.
Kelių piligrimų lydima Maltos ordino vyriausią magistrą ir naujai iššventintus riterius Valdą ir Almutę su negausia palyda, tiesiausiu kelių, komisaro Pasagėlės patrulių lydimi, sparčiai žengė link Užupo respublikos Angelo. Jie taip pat nenuobodžiavo. -
-Ant kiekvieno kalno, auga savas medis, /-O po juo rusena kritusi širdis, /-Man vandens nereikia, man nereikia duonos, / -Jei kalnuose draugas pasiliks.
- Virš kalnų viršūnių žiba smulkios žvaigždės, / -Alpiniso sielai laimė svetima, /-Jeigu ledo kirčiai niekad nesibaigia, /- Įveikta eilinė aukštuma.

Būgno garsai aidėjo po visą Antakalnį ir už jo ribų. Pušynais apaugusių kalvų prieglobstyje Avangardas po baldakimu įžengė į Užupio respublikos valdas. Priartėję prie Užupio respublikos Angelo užgiedojo: -Su mumis visos tautos eina, -Su mumis žengia visa Lietuva.
2015-08-02 09:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-03 10:18
Aurimaz
Šito ir nereikia skaityti. Tai Paminklas Grafomanijai. Paminklai kuriami tam, kad stovėtų, o ne kad juos skaitytų, liestų, jais dalintųsi ar apkalbėtų. Šis Paminklas įamžins jo autoriaus vardą  kaip totalų 21 amžiaus Grafomaną - antrojoje vietoje.

Pirmos vietos nugalėtoją (Domeiką) žmonės bent truputį skaitė ir iš jo juokėsi. Iš šito darbo net juokas neima. Tik siaubas, kad žmogus sugebėjo supilstyti 106 dalis neatsakydamas NĖ Į VIENĄ komentarą ar žinutę.
Kraupu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-02 23:34
tarakonai
Kiek galima. Niekad neskaičiau "Trumpiausias kelias namo", nei vienos dalies. Bet kiek jų jau daug.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą