Nes visiems kažkada reikia su kažkuo taip pasikalbėti

Pamenu, skundeis,  kad oras kartokas
Užstrigo gerklėj ir neleidžia kvėpuoti.
Aš rami aš rami aš rami.
Susipynė pavasariais rankos -
Gėlės delnuose kaip netikros.
Pjaustei dangų ir, pripažink,
Negalėjai žiūrėti,
Kaip srūva laikas tarp pirštų.
Nusisuk,
Nenoriu meluoti, jog lengva.
Čia ir dabar
Dalintis trupučiu.
Tu pykai, kai lietus šokinėjo pro langą,
Tu pykai, nors norėjai iššokti pats
Jau seniai pamiršau kas teisinga
Ir keliauti seniai įpratau,
Nešina „per vėlu“.
Tu verki,
Aš kvėpuoju, truputį.
Ne, man neskauda.
Delnuose gėlės tokios ryškios net gelia.
Aš rami aš rami aš rami.
Išeinu