Luka the best..

Rytas, į Lukos kambarį skverbiasi rytinės saulės spinduliai. Staiga pasigirsta jos telefonas. Luka nenorom pramerkia akį ir atsiliepia.
Skambina jos geriausia draugė Ana. Metas keltis ir eiti ruoštis.
    Luka su šypsena veide jau sėdi virtuvėje. Šalia jos mažasis brolis Tomas, jam iš kairės tėtis Džordžas, o prieš Tomą sėdės mama Emilija, bet kol kas ji kepa omletą. Iškepusi padeda ant stalo ir kiti šeimos nariai pasiima po gabalėlį. Luka pavalgiusi apsirengia ir susišukuoja savo ilgus rudus ilgus plaukus. Pasiima rankinę ir išeina pro duris su telefonu rankoje.
- Sveikutė! Sušunka Ana kai pamato Luką einančią gatve ir apkabino ją.
-Labas! Tu atėjai ankščiau. Kaip sekasi? - pratęsia pokalbį Luka ir jos abi pasuko link kino teatro pavadinimu „Dayton“.
-Taip. Mano brolis pakėlė labai anksti. Gerai. Su šeima savaitgaliui važiuosim prie ežero. Norėtum prisijungti? -atsako Ana ir labai draugiškai pasiūlo vykti kartu.
-Oi-, nusijuokia Luka, - tas tavo brolis pasidarė piktybiškas, - nesusitvardžiusios nusijuokia abi draugės, - Nežinau reikės paklausti mamos, - taria Luka ir abi vienu metu pamato kino teatro užrašą.
jau pasirinkusios filmą jos žengia į salę su užkandžiais. Mergaičių vietos yra maždaug per vidurį.
        Pasibaigus filmui mergaitės išėjo i lauką ir ten atsisveikino. Eidama namo Luka susitiko savo labai gerą draugą Roką. Ji su juo pažįstami nuo ketverių metų.
-Luka, labas! Senai matyta. Iš kur grįžti? -Linksmai pradėjo pokalbį Rokas. 
- Sveikutis! -Staiga liūdname Lukos veide atsirado šypsena, -Žinau. Atleisk buvau užsiėmusi. Susitikom su Ana.                                                                    –M. Aišku. Gerai, iki! -tarė nueidamas                                              -Iki... -sušuko Luka, kas išgirstu jos draugas.
  Ji jau namie sėdi ant sofos apsivilkusi šortus ir megztinį  žiūri televizorių. Mama grįžo iš darbo i r tai reiškia, kad metas daryti vakarienę. Lukai patinka gaminti su mama. Jos gamins plovą. Nors tai paprastas patiekalas luka jį dievina. Tomas turi paruošti stalą  kol grįš tėtis. Vakarienė jau ant stalo ir netrukus tėtis bus čia. Po dešimties minučių šeima jau sėdi ir šnekučiuojasi apie dienos įspūdžius prie stalo:  -Šiandien darbe operavom žmogų. Jis buvo po avarijos. Išgelbėjom jam gyvybę didžiavosi tėtis.
–O aš išgelbėjau skęstantį, -pasigyrė mama. 
–O aš nupiešiau šuniuką! -sušuko brolis Tomas.
          Luka baigusi vakarieniauti nuėjo miegoti, o jos šeima dar ilgai kalbėjo prie televizoriaus.