* * *
Tarsi laivai nutolsta žmonės,
nuo prieplaukos skirtinga kryptimi.
Pradingsta saulėtame toly,
o dar vėliau išblanksta užmaršty.
Vienus mes ištrinam kaip kreidą.
Kitus nuplauna keršto lietūs.
Jei be kitų gyventi galim,
tai be kažko - nerandam vietos.
Vieni išnyksta, pėdsakų nelieka,
kitus tik laiko bangos tenuplauna.
Kiti randus širdyj palieka,
dar pas kitus, pati širdis keliauna!
* * *