Gražums šio svieto margo!
Suėję krūvosna dainuot sumanė...
Im sutartinę griežti skripka muzikantas,
Trepsėt im kojos žiopsinčių praeivių.
Vėl paukštis mažas čirškauja pritardams...
Nebesijusi tam triukšme tik liūdnas pakeleivis.
Ims kopinėt bites- medaus statinės storos
Stovės prekystaliuos... Mažne prie to saldumo glausies.
Sugaus varpai bažnyčių kupole-
Sujudę žmonės kalbasi, jog metas spiečiun susieiti.
Gana žiopsot! Prakalbs poetas eilėmis...
Nedrąsiai ima mindžikuoti, bet lūpose klasta...
Girdėsis posmas, virkaus, skamba eilės
Ir jo balse tik keistos mintys liesis.
Netur sau poilsio žmogus-
Mandrums jį verčia šitaip elgtis.
Lyg elgeta, kai nebetur ko gėdytis savam balse... Prekeivis
Atrieks skilandžio- te užkąs...
Tik to mačiau...
Kai būsiu miestan aš užsukęs.
Susiuvęs lopą vienišumo širdyje-
Toksai gražums šio svieto margo...