Kai dar tikėjau, kai degiau ir plaikstės ugnies spragsėjimuos
Vos regimais rūkais grakštieji žodžiai - skaidrios liepsnos,
Kai mes tokie nesutepti melais, nepažeisti vidurdienio pavėsių
Sustojom prie žibintinės šviesos, tykios nakties plevėsos –
Be jokių kėslų, be jokios naudos, nei kiek išskirtinai neapsirengę,
Be lagaminų, veislinių šunų, kelionių ir senų draugų prie lango.
Kažkur palaukėj svirpino svirpliai, kai...