Aš galiu paskęsti puodelyje arbatos,
O mėnulį vakarienei išsikept galiu,
Galiu užuost aš meilės kvapą,
Ir sutaršytus vėjo plaukus pamatyt galiu...
Palieski mirtį tu viena ranka,
Suprask ką šnabžda medžių lapai,
Jie žino amžių paslaptis visas
Ir žino kas sustabdė tavo širdį...
Įmerk į upės tėkmę kojos pirštą
Ir juokui švelniai pakutenk padus,
Nuskink tu žvaigždę man gražiausią
Ir žvakių šviesoje voratinklį nupink.
Primink man svaigų rožių kvapą,
Kai siautės ir riaumos pūga laukuos,
Pajusk jų švelnų, gaivų aromatą
Ir vasara jauki tavuos plaukuos alsuos...