Nerimtai apie...

Per žiemą diedukas daug dirbo ir vargo,
Bobutė namus nuolatos prižiūrėjo,
Nors pinigo jiems tiktai duonai užteko,
Jie buvo laimingi, tad viską turėjo.

Bubutė išvirdavo košę iš bulvės,
Diedukas plušėjo ir malkas kapojo,
Bet saulei danguj vis labiau galvą šildant
Bobutė suprato... - o gal sugalvojo.. -

Kai rytui išaušus gaidys užgiedojo,
Diedukas prie darbo... - lyg vėjas jį pūtė...
Parėjęs pietų visas baisiai nustebo -
Pietų nėr ant stalo, ką veikė bobutė?

Bobutė išdėstė diedukui tą bėdą -
„Pabodo darbais mane sukęs verpetas!
Aš noriu ilsėtis ir nieko neveikti,
Tad, diedai, nepyki – atostogų metas!

Nuo šiolei, Dieduk, tiesiog būkim laimingi,
Braidykim svajodami ežero krantą..?
Kaip gera ilsėtis ir nieko neveikti,
Tegu dirba tie, kurie to nesupranta. „

----------------------------------------------

Bet tai tik akimirka, greit ji prabėga
Lyg vasaros dieną sublyksi žaibai,
Tada ir bobutė supranta, kad laikas,
Atostogos baigės – jau laukia darbai.

-----------------------------------------------

Iš aš suprantu – kad ir kaip nuolat slėpčiau,
Turiu šitą baisią ir amžiną bėdą,
Tad vasarą braidžiosiu upėm, svajosiu,
Dėl šito tikrai man, mielieji, negėda.: D

Nerimtai apie atostogas......

Žinau, kad bus vienas balas (mažiau juk negalima duoti, ar galima?), bet sunku susilaikyti..:)