Laukiu skambučio.
Staiga suskamba telefonas.
O pagaliau. Džiaugsmingai atsiliepiu. O ten reklama, įkyriai siūlanti garinę šluotą. Išklausau vos ne valandą pasakojimų. Kol galiausiai nutyla. Puikiai žinau pabaiga. Už kelių dienų skambina kurjeris.
- Ar Jūs žinote, kad užsakėte prekę už ...?
- Taip žinau, bet aš ne namie.
- Na mes skambinam pasiklausti ar vežti jums, nes jau trys gražino.
- Gerai. Nevežkit. Gražinkit.
- Tuomet gražinsim atgal. Sėkmės.
Kaip gerai, kad lengvai atsikračiau tos didelės išlaidos. Nepraėjus valandai kitas skambutis iš viasat.
- Laba diena. Ar galite kalbėti?
- Labas. O kiek laiko pasakosit?
- Mes norim jums pasiūlyt puikią galimybę ir t. t. Malonus vyriškas balsas gal valandą laiko kalba apie galimas nuolaidas ir kiek daug nemokamai galėtume žiūrėti visokių programų.
- Žinote man jūsų labai gaila. Jūs visą valandą stengiatės mums įpiršti savo paslaugas, bet mums jų nereikia.
Pokalbis nutrūksta.
Už kiek laiko kitas skambutis. Vėl reklama.
- Jūs būtinai turit įsigyti tą medalį įpatingos dailininkės nukaltą. jis turi išliekamąją vertę ir t. t.
- Atsiprašau. Aš irgi menininkė. Jūs butinai turite įsigyti mano žvaigždę. Ir įsiutusi numetu ragelį.
Nepraėjo pusvalandis. Skambina iš Olifėjos.
- Laba diena, ar čia pataikėm? Mes turim jums puikią naujieną. Ar galite kalbėti?
- Na klausau, net prukštelėjau į ragelį. Kiek dar tų reklamų bus? (Juk nežinojau, kad čia ne reklama)
- Ko Jūs juokiatės?
- Aš klausau.
- Bet ko Jūs juokiatės?
- Žinot ką aš Jums pasakysiu- REKLAMINIAI SKAMBUČIAI NEPAGEIDAUJAMI. Ir įsiutusi numetu ragelį. Aš laukiu to svarbaus skambučio, o čia visa diena reklamos atakuoja.
paskui galvoju, o kas ta Olifėja? Kodėl man taip ir nepasakė tos naujienos? Einu į Googlę įsivedu į paiešką. Ir suprantu kas nutiko. Nesusipratimas. Na ir kodėl iš karto nepasakė, kad mane kviečia į Milionieriaus žaidimą. Juk tai ir buvo tas lauktas skambutis. Ir kodėl jis ne pirmutinis? Suprantu, kad šaukštai po pietų. Reklamos išvedė iš kantrybės ir sudirbo mano smegenis. Likimas nusigrežė akimirksniu.