Ant kelių nuolankiai be skrupulų, milordai –
Jūs pralošėte viską vietos kazino
Ir senas muzikantas nuzulintais akordais
Nepalydės benamių vis einančių namo
Tiktai naktis užskleis išdovanotą dieną
Ir Rišelje stebės už nugaros madam,
Kai ešefotu lips išblyškus karalienė
Ir priekaištingą žvilgsnį kreips į veidą jam.
Pro miglą tylumos kaukšės žirgų kanopos
Muškietos ir diržai auksu gelsvai žibės.
Tieksyk skaityta buvo, kad rodos banaloka,
O iš tiesų vėl gera, milorde, jus regėt..