Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vieną dieną pasensime ir galvosime apie nuotykius kuriuos galėjimo patirti, istorijas kurias galėjome papasakoti...

Drebančiom rankom ir kojom stovi ties savo ketvirčio amžiaus krize ir nežinai kaip išsivaduoti. Ji užpuolė netikėtai. Iš niekur atsliūkino miesto parke sutiktus juodu. Atsigręži į kairę – klasės chuliganas jau rimtas vyras, verslininkas, tėvas, tėvų užvadėlis ir visuomenės veikėjas. Atsisuki į kairę – kiemo gražuolė jau dviejų vaikų mama. Visa atsakinga, graži. Savaitgaliais kepa pyragus, iškišusi galvą pro daugiabučio langą kviečia vaikus pietų ir atsisukusi į tavo pusę kritiškai vertina nulūžinėjusius nagus, susiglamžiusią palaidinę ir nešukuotus plaukus. Ir tai tik akimirka. Ji prabėgs. O tu stovėsi ir vis dar bijosi. Bijosi nesekmės šešėlio, bijosi suklysti, suklupti, susimauti.

Kojos vos susivaldydamos nebėgti greitu žingsniu leidžiasi tašytu akmeniu grįsta gatve ir prisimeni ant kampo sutiktą benamį. Veltui sakė man gatvės girtuoklis nebijoti. Drąsino: -judėk klysk. Ir pasakojo apie savo žlugusias santuokas, savo po pasaulį išmėtytus vaikus, paliktus draugus, guolius kuriuose mylėjosi, moteris kurios dėl jo pešėsi ir didžiąją laimę kurią dabar jaučią. Galiausiai ragino mane irgi bandyti ir nebijoti. O aš temačiau tik odą, kurios kiekvienoje raukšlėje kaupėsi purvas, užuodžiau atbaidantį kvapą, prisiminiau vos prieš kelias akimirkas išmaldos prašančią ranką ir vis dar girdėjau ausyse tebeaidintį paraginimą – nebijok, bandyk.

Ir štai vėl stovėsiu greitai vėl prie naujų metų vartų ir galvosiu. Vėl prabėgo. Vėl visi planai neįgyvendinti. Jau kelintus metus iš eilės savo naujų metų rezoliucijoje keičiu tik datas. Vos nenubėgau maratono, vos nenumečiau svorio, vos nesilinksminau kol vėl saulė pasirodė, vos negyvenau... Oh, istorijos, kurias galėjau papasakoti. Kurgi jūs?! Ir vėl taurė prispildo ir tiki, galbūt dabar, galbūt šie naujieji 2015-liktieji bus tie metai, kai galiausiai gyvensi. Tai bus pirmieji mano metai viso likusio gyvenimo. Nuo šiol nebegersiu, neberūkysiu ir mylėsiu, mylėsiuosi ir džiaugsiuosi kiekviena akimirka. Kelsiuosi anksti, gėrėsiuosi visais sutiktais, šypsosiuosi, grožėsiuosi lietaus lašais į langą, snaigėmis pasiekiančiomis žemę ir strazdana atsiradusia nuo saulės bučinio. Ir gyvensiu draugų apsuptyje, gersiu alų prie ežero, ir užgęstančio laužo liepsnose matysiu visų kurie artimi šešėlius. Bet kiekvienoje neapskaičiuotoje akimirkoje atsirado kas baisiausia – kasdienybė. Ji sliūkino ir įsibrovė į mano tobulus planus. Ji apgaubė šydu ir pasodino laukiamajame – laukti geresnio rytojaus, ryškesnės saulės, karštesnių dienų, garsesnio lieaus barbenimo ir baltesnių snaigių.  Uždarydama duris tepasake: juk esi jauna, dar daug nutiks, dar daug dienų ir metų bus, o dabar palauk. Kam gi tau skubėti, juk jauna... Ir taip ir lieka sąrašas naujųjų metų ilgas, taip ir bėga dienos. O juk vieną dieną ir pasensiu. O jeigu pajudėjusi nebūsiu. O jei tebus tik istorijas kurias galėjau papasakoti.

Ir vėl bijai. Bijai minutės kai galvosi apie nuotykius kurie galėjo nutikti, bet vis dar negali pajudėti. Tas benamio veidas, kvapas ir raginimai vis dar persekioja. Taip ir susimovei. Nežinojai kaip judėti, ko norėti, siekti ir kuo gyventi. Tik šauksmas galvoje girdisi kaip riksmas mirštančio žmogaus: rašyk istorijas, kurias vėliau mielai papasakotum. Ach, jau per vėlu. Jau nebegyventa šiemet.

O siela vis šaukia: leisk man ant stogo rytus sutikti, leisk man konfeti į orą mėtyti ir šaukti, kad aitvaras apsivėmė, leisk man girtai prie upės braidyti ir pinčiuką kviestis, leisk man būti tuo kuo gimiau būti – laisva. Jos balsas dar šiek tiek girdėjosi, bet besiruošiant į darbą apykaklės saga stipriau priveržė gerklė ir ji staiga prarado balsą.
2015-06-21 16:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 22:54
N2_end
Reikia savo viduje kažką nuveikti, nes nuogi girtuoklio patarimai "daryk ką nors" yra per grubu.
Visiems ta krizė bus. Ne, gal ne visiems. Kuriems gyvenasi automatiškai, savaime visa duotybė ir atsiradybė, gal jie yra mažiau žmogiški. Jei iškenti, esi  žmogiškesnis. Turi šansų, nes jie ateis.
Patarinėti gyvenimo prasmės reikalais yra, žinau,  nusišnekėjimas. Neįlįsi į svetimą lavonmaišį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 17:42
kč
ketvirtį amžiaus nugyvenusiai sielai "girtai prie upės braidyti ir pinčiuką kviestis" vis dar reiškia laisvę? Chm. Visa laimė, kad yra ta apykaklės saga :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą