Rašyk
Eilės (72271)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Steponas jau kokias 20 minučių stovėjo šalia triaukščio pastato durų, žiūrėdamas į namo numerį. 7. Galiausiai jis nusprendė užeiti.  Tamsiame koridoriuje buvo trejos durys. Ant kiekvienų iš jų buvo surašytos kažkokios pavardės. Steponas visas jas perskaitė ir pasibeldė į tas, ant kurių buvo parašyta „Ivanas V. Rutkinas“.
-Taip, - pasigirdo balsas, – prašau užeiti.
-Sveiki, - dar neįžengęs pro duris tarė Steponas. Kai įžengė nesugebėjo pratarti nė žodžio, nes buvo nustebintas reginio: kėdėje sedėjo daugiausiai 5 metais už jį vyresnis šviesiaplaukis vyras. Nepaisant jo amžiaus, ant švarko jis jau turėjo bent tuziną ordinų, o ant sienų kabėjo daugybė raštų ir diplomų.
-Labas vakaras, pone... – tiriamai nužiūrinėdamas Steponą pratarė vyriškis, – Jūs, turbūt, Pranciškus Driūska? Prisėskit.
-Ne, pone Ivanai. Mano vardas Steponas. Steponas Kelmėnas. Atvykau iš Dusmenų, - paduodamas laišką tarė Stepas.
-Ai, taip. Atleskite, - nė kiek nesuglumęs ir nenuleidęs akių nuo Stepo pratarė Ivanas, - Suprantate, čia ateina daug žmonių, o visų juk neatskirsi. O jūs ankstyvas! Kiti atvažiuoja paskutinę minutę. Gerai.  Man toks būdas patinka. Prisėskit, - nusišypsojo ir, parodęs kėdę, pradėjo kuistis stalčiuje. - Štai, prašau, dokumentai. Perskaitykit, užpildykit.
Stepas paėmė popierius ir beveik neskaitydamas, tik permetęs akimis per ilgą tekstą, suskubo pildyti savo duomenų. Kai viską surašė, stumtelėjo dokumentus Ivanui.
-Šaunuolis, Steponai. Dabar tave reiktų supažindinti su šia vieta. Pastatas, kuriame dabar esi, vadinasi Generalinis Dzūkijos ir Aukštaitijos Kareivinių Korpusų Kabinetas.  Mano vardas - Ivanas Vasiljevičius Rutkinas. Tačiau mane reiktų vadinti draugu generolu. Iš šonų esantys kabinetai – Jono Jankausko ir Jurgio Laptinsko. Jie dzukų ir aukštaičių kuopų seržantai. Po mūsų pokalbio užeisi pas Joną. Pastatas, kurį matai per langą – kareivinės. Už kareivinių yra sporto ir šaudymo aikštės. Keltis turi kas dieną 6 ryto. Na, manau, kad su taisyklėm tave supažindins draugas Jankauskas. Klausimų yra?
-Ne, nėra.
-Tai tada gerai. Sekmės. Ir atsimink – jeigu elgsiesi kaip kareivis būsiu tavo draugas. Tačiau, aš galiu būti ir tavo priešu, - šįkart rimtai ir netgi piktai pasakė Rutkinas.
-Supratau, pone... drauge generole. Viso geriausio, - tarė Stepas ir išėjo pro duris, dairydamasis durų, ant kurių būtų parašyta „J. Jankauskas“.
***
Pravėręs duris, Steponas pamatė visai kitą vaizdą: ant taburetės sedėjo į penktąją dešimtį įkopęs vyras, trumpais, geltonais plaukais, mėlynom akim ir vešliais geltonais ūsais. Ant stalo buvo pridėta daug cigarečių pakelių, o po stalu mėtėsi nuorūkos. Dešiniame kambariuko kampe buvo laiptai, vedantys į antrą aukštą.
-Labas vakaras, - nedrąsiai pratarė Stepas. - Aš Steponas Kelmėnas. O jūs, tikriausiai, Jonas Jankauskas?
-Ant durų parašyta. Į kvailus klausimus neatsakinėju. Ko nori? – grubiai pasakė Jankauskas.
-Aš naujokas...
-Tai nieko nekeičia, - pertraukė Stepą Jankauskas.
-Ne, ne tai turiu omeny... Draugas generolas liepė pas jus užeiti. Sakė supažindinsit su taisyklėm, tvarka.
-Aaaaa... – numykė Jankauskas, -  Tarnausi čia 2 metus. O su taisyklėm supažindins kiti kariai. Eik į kareivines. Supratai?
-Supratau... Bet turiu klausimą, - nedrąsiai pradėjo Stepas, - Ar bus kokių išeiginių ar atostogų, kai galėčiau grįžti namo?
-Ne. Tu čia ką, į pramogų parką atvažiavai? Čia karas... Taip kad, jokių atostogų nebus. O protingų klausimų neturi?
-Ne, - šiek tiek suglumęs atsakė Stepas ir, atsisveikinęs, išėjo iš kabineto.
Greitu žingsniu išėjęs iš pastato jis nuskubėjo į kareivines.
2015-06-21 12:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 14:05
kč
Na, pirmas vaizdas kaip ir aiškus.
Turim Vanagėlio 7, Steponą, Ivaną ir Joną. Išmanant galima tikrai neblogai su tuo sužaisti. Tik kažkaip nesusidariau įspūdžio, kas toliau - juoktis reikės ar verkti, nes šita dalis kaip ir prošypseniu papasakota.
Kalbėjimo stilius gana lygus.
Regis, reikėtų daugiau bangų. Gal apsistojimo ties kurio nors kariškio darbo vieta. Gal Stepono pamąstymų. Dabar tekstas truputį robotiškai vienodas, atrodo, kad autorė nori neužmiršti, ką norėjo pasakyti, arba kuo greičiau papasakoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą