Niekučio porinimai

Žinot, aš ne cinikas,
bet ne be sarkazmo.
Važiavau į Klinikas
ir patyriau spazmų...

      Grūdeliu aguonos
      kepale šio miesto...
      Kai užteko duonos,
      neieškojau sviesto.

Keikiausi kariuomenėj
(laimė, tai praėjo),
o laisvoj visuomenėj
nesusitupėjau.

      Lupasi kaip oda
      jautrūs patyrimai,
      bet naudos neduoda
      mano patarimai:

meilė kaip narkotikas,
pyktis kaip saldybė, -
įvairiausios nuotaikos,
o tyla - dorybė.

      Taigi, apie nieką,
      trupant žodžių plytom,
      kai vilties nelieka
      būti išklausytam.