iš debesio dulkių išnyra žmogus
ant rankų jis neša pasaulį už mus
jis neša taip sunkiai bet ne nepalūš
nes jis yra tas, kurio mums taip trūks
aplink vien tik ugnys sprogimai griausmai
akis graužia dūmai ir kraujo lašai
į kadrą papuola pašaliniai veidai
girdėti už scenos režisieriaus riksmai
stop stop negerai
kas atvedė juos šalin ubagai
kaip galima taip dirbti
kažkoks pasiutimas
jie tikisi taip milijonus papirkti