tauta išsirinko gražiausią žodį – „ačiū“
tauta dėl juoko dar pridėjo ištiktuką – „pyst“
belyčiai vaikštome per dienas mes beakiai
tesugebame murmtelėti šaltą „ačiū“
patyčiom sielas išsistatę „pyst“
gražiausias žodis jau seniai yra išrinktas
visomis kalbomis jis reiškią tik vieną
kai vyrą moters artuma šokdina
kai moteris kukliomis akimis dabinas
tas žodis mūsiškai skambėtų – „meilė“
tas žodis reiškia džiaugsmą ir paguodą
juo kančios, verksmas irgi mėgsta dengtis
pasaulis slysteli ištarus iš po kojų
ir aimanom aistros padangėn sklendžia
rimuojantiems linksnius priskirtus „meilei“
tauta išrinko „ačiū“, nes pamiršo „meilę“
juk ištiktukas kvailas irgi galėtų „mylėtis“
beprasmė baimė kausto lūpas amžių tiesai
nors, tiesą sakant, „meilė“ man tiktai antroje vietoj
tavo vardui pakylą aukščiausią palikti turėčiau


Matas Patas






