Pasenos

Ka jau ėšmīliejē dongaus žīdrus pluotus,
Ė nobuoda anū paslaptis spieliuotė,

Nokrėtā ont žemės, akmėnėis pakeltė,
Ronkuom prisėsiemē šėlomuos ė šaltė.

Ė saldībiu gierē ėš Aduoma Ruojaus,
Vasaras žuolīnūs ėlgā vartaliuojēs.

Ė paskou sopratės, ka neblėka nieka,
Esi jau sorokės ė apkėbės griekās,

Neblėikt nieka kėta, tik pakūtavuotė,
Pardavuotė torgou ėlgus grieblė kuotus.

Jē sekondė rami dar bepasėtaika,
Pruots ėš jausmų jūras trauk vėsuokės baikas.