Apie žuvį [gražią]

Gyveno kartą sau graži Žuvis
(ten, kur raudonos saulės motinos šalis).
Augino ji saulėlydžiams pušis,
kol pasijuto besanti rakštis
(aky, pasturgaly ar kur kitur).
Nusprendė paaugint pušis svetur,
tik niekaip nebesugalvojo kur,
nes saulė leidos tiktai jos baloj,
kitų pušų nebuvo irgi platumoj
tik mažo, žuviško pasaulio tylumoj.
Ir liko ji. Kol kartą tolumoj
nepasirodė Princas (ir baltas - žinoma ne Jis! -
o Jo svajoklis ir stipriausias iš visų arklys).
Nebuvo Jis storžievis ar koks nors kvailys
ir tuo labiau pižonas, pliuškis ar stuobrys
(taip pavadinti Jį jau būtų įžeidimas,
o juk su Princais jums čia ne žaidimai!).
Ir pastebėjęs, kad Žuvis Jį stebi net parimus,
galvojo bėgt ir plot iš džiaugsmo per arimus!
Bet prisiminęs, kad net vardo jos nežino,
priplaukęs šyptelt spėjo (jūs juk Princus žinot...)
Tik tiek. Kažkas Jam kablį įkabino...
Ir liko vėl Žuvis tik arklį apkabinus.

2000 liepa