Trumpiausias kelias Namo -103

Žemaičiai-specialistai ir visi daugiatautės Lietuvos partizanai-tikri Lietuvos Karžygiai buvo šokiruoti tuo ką išvydo. Kraipė galvas; „Iš kur tiek paukščių ankstyvą žiemos rytą? „ O kai pamatė Gatvės muzikantą su Tauriuoju ereliu ant rankos visiškai pasimetė, -nebekreipė didesnio dėmesio aplink kiaulę Icę-Micę-Kilbasą vaikštinėjančius pašalinius, įtartinus tipus. Pagal Šturmano Geležėlės „Karo doktriną“ pašalinių šį rytmetį kaip ir neturėjo būti, bet kai kurie asmenys sukėlė jam įtarimą, jis persigalvojo, -gali būti ir kitaip. Vaikšto vienas tipas, spaudinėja kiaulės papilvę, tikrina nuo spenių pravestas melžimo žarneles, - tikrina ar visa tai kas matoma tikra, o ne gudragalvių iš „Iki“ pučiama migla. Įsitikinęs, kad tikra, mintyse tarė pats sau: „Gal tiks dujų magistralei nuo Užupio iki Kirtimų pravesti? -Jei ne, tai šiaip, - prie ūkio tiks, melžti „Iki“ pacukus. Slampinėjančių be aiškaus tikslo stebėtojų netrūko. Daugelis jų buvo naujų partinių sektų rėmėjai. Jie būrėsi prie jiems skirtų automatų kur už atitinkamą pinigą automatas išmesdavo atitinkamą pakuotę Ice-Mice-Kilbasos atšildyto pieno porciją. Šiems rėmėjams kildavo nemažai klausimų, bet didelio vargo nebuvo, nes juos operatyviai konsultavo budintis konsultantas Apuokas-Zenonas. Jis buvo labai patenkintas Šturmano Geležėlės sukurta ir Generalinio štabo patvirtinta nauja rinkimų sistema. Vienas du ir viskas aišku. Vienas abejojantis, galimai diversantas, su išgaląstu peiliu, sukinėjosi prie riestos, spirale susuktos Micės uodegos, bet paspaudinėjęs persigalvojo. Pamatęs, kad yra stębimas vaizdo kamerų, pakraipė galvą, giliai atsikvėpė ir tarė pats sau: -Ir vėl, Jūzikai, liksi alkanas? -Nuo pat ryto, ir jau alkanas, Jūzikai? -paklausė jo partneris Gūzikas ir pratęsė, -Ar girdėjai, Jūzikai, apie skelbiamą mobilizaciją? -Registruioja savanorius į Krašto apsaugą ir Europos ginybą..
-Jei teisybę Gūzikai sakai... -Viskas. -Apsisprendžiaui... -Mobelizuojuosi, - O kaip tu?
- Pagalvosių, Jūzikai. -Gal dar neskubėkim. -atsakė Gūzikas. Pasiklausykim ką pasakys specialistai....
-Teisingai, -Pagaliau viskas nurimo ir galėsim išklausyti ir duoti klausimus žemaičiams-specialistams, -pritarė Jūzikas, o tada, -pamatysim.

-Pagaliau... -Pagaliau galėsim atsakinėti į klausimus, -tarė barzduotas žemaitis -Telšių Alūdarių asociacijos prezidentas Untis Kuntris Telesporui. Stovi abu, kaip raiteliai nuo žemaitukų nušokę, riestas kojeles praskleidę, abiem rankas už nugaros sunertos: - tvirtom rankelėm delnus mankština, - pirštų sąnariais spragsi: -Girkš-girkšt. -“Gal kam per sprandą kaukštelėti reikės, o kam per pakaušį tik griūšę brūkštelėti užteks...
-Kajetonai, sutariam, visus reikalus spresim iš esmės, -Iš esmės, - ir kirto Untis Kuntrims dešinės rankos briauna Kajatonui per kairės plaštaką, - šis net pritupė. Kiti žemaičiai specialistai buvo ramesni, -nesikarščiavo, linktelėjo galvą, -taip pat pritarė Untis pasiūlymui. Tai buvo tikri Lietuvos ir Žemaitijos patriotai, gerai patyrę, gerai pakaustyti savo srities specialistai;-vienas, Untis Jonaitis buvo dirbtinio reprodukavimo opratorius iš Kipšdvario, antras, -Boleslovas Petraitis Veterinaras iš Luokės, kiti keli ofecialūs, suinteresuoti asmenys iš Žemės ūkio rūmų . - su Boleslovu Kristijonajčių priešaky. Taip pat patyrę specialistai-analitikai...
-Galim pratęsti pasitarimą, - ęsam pasirušę atsakinieti į visus keblius klausimus, Gerbiamieji Karžygiai
Bet, - kaip užkerėta, - niekas iš minios neduoda klausimų. Stovi visi prasižioję, surakintais žandikauliais ir žiūri į muzikuojančius du savanorius ant Žemo kalniuko. Atrodo, kad viskas būtų aišku, paukščiai nuskrido, bet ne, dar neatsigauna.
-Nieko nebus, - tarė vyriausiasis žemaitis, -Telespors. -Kaž ką rek daryti.... -Ką rek daryti? -Nebžinau.... - Štai kur klausims. Visi susirinkę, - kaip išvirę ar iškepę....
Gatvės muzikantas-Šturmanas Geležėlė suprato jų nuogastavimus ir nutarė jiems padėti, - parodė žemaičiams žvilgsniu į baltą pianiną ant Žemo kalniuko ir tyliai pašnibždėjo: - Kol kas nieko nej virti, nej kepti nereikės. -Vejziekiat, - va ten, -matot? Pagaliau žemaičiai pamatę, suprato užuominą. Pamatę ant Žemo kalniuko, šauniai pakreiptom ant šono beretėm pasiruošusius toliau kalbėtis muzikos garsais Savanorius Vytautą ir Grąžinutę, - suprato dėl ko visi susirinkę neteko amo...
Šturmanas Geležėlė, nusprendė padėti į neviltį puolusius Karžygius, - ėmėsi iniciatyvos pats. „Rek įskelti žiežirbą, -padėti žemiečiams surasti kontaktą. -Rek padėti visiems kas yr apsisprendęs ir pasiryžęs kovoti už savo, Lietuvos ir visų žmonių laimę“. Muzikantas išsitraukė žilvyčio dudelę ir ėmė švilpauti... -Dul-dul-dul-dul dudelė .. Švilpavo, švilpavo -Turli-turli, -ir prisišvilpavo, -savanoriai ant Žemo kalniuko suprato daugiau nei šią akimirką reikėjo suprasti. Kaip patyrusiems žvalgybininkms, jiems abiems, ne dvi ir ne trys savaites, nuo Trojos laikų, teko darbuotis su Geležėle ne vienos Tironų valstybės ir imperijos žvalgybų tarnyboje. - patarėjais, - kol jas sugriovė. Jie suprato vienas kitą ne tik iš pusės žodžio, bet ir iš pirmo tono, iš pirmo akordo.
Keistas Gatvės muzikantas-Šturmanas Geležėlė pareikalavo Pianistų ir savanorių ant Žemo kalniuko ne „piano“, bet „fortysimo“, nedelsiant ne tik Lietuvoje keisti seną amunicija ir ginkluotę į naują, bet ir trijose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, bej visuose Vidurio Europos valstybėse, - nuo pajūrio iki pajūrių.
Nuo Žemo kalniuko, pirmieji atkurtos Lietuvos savanoriai, balto pianino klavišais sumušė trys akordus ir Lietuvos Generaliniam štabui nusiuntė liūdną, bet teisingą žinią. -Tram-taraika, -Tram-tara-raj...

-Sena patranka, jau nebešauna,
- Sena panelė, tiktai apgauna, -Tram-tara-raii...

-Sena patranka, taj ne zabova, -
-Sena panelė, taj ne patrova, -Tram-tara-rai..
.
Sustoje, ratu aplink kiaulę Ice-Mice-Kilbasa, -visi, ankstyvo ryto Karžygiai pagavo mintį, nušvito jų akys, kai kuriems akys ašarojo iš džiaugsmingo juoko - žemaičiai, dzūkai, suvalkiečiai-zanavykai, čigonai, lenkai, žydai, gūdai, ukrainiečiai kartu su Visagino daugiataute Savanorių -partizanu rinktine, vadovaujama leitenanto Ilja-Visaginiečio, šoko rateliu apie kiaulę kaip Australijos aborigenai ir vieningai pritarė. Prie visų prisidėjo ir slampinėjantys du praalkę draugai, o gal du broliukai: -Jūzikas ir Gūzikas. Šturmanui Geležėlei pasirodė, kad jus buvo matęs. Jie buvo visai ne tie kuo šį rytą prisistatė. Na, -išsiaiškinsim, o kol kas tegul būna tuo kuo apsireiškė. Svarbiausiai, kad jie traukė kartu su visais ir buvo pasiryžę būti savanoriais.: -

-Tada pašvęsim, -Tada paūšim,
-Kai paskutinį, -stribą sumušim. -Tram-tara-raj


-Va kaip buvo, -Mieli mano Rašyk. lt Karžygiai -“žvirbliukai“... -Ne vienas atskridęs sparnuotais Pegasiukais -“Žvirbliukas“į Bernardinų sodą „ nenuskrido.. -O paskutinį posmą, apie seną patranką, pakartojo kaip Saliutės poemą, -trys kartus.
Baigę iškilmingą priesaiką Ginklo broliai Lietuvai, ankstyvą rytą, per Bernardinų sodus, - kaip pirmoji vasaros perkūnija, nugriaudėjo galingos ovacijos: -Lietuva. -Lietuva-Lietuva.... -Valioooooo... -Uraaaaaa..
Pagaliau... Pagaliau, žemaičių specialistams nušvito akys, - jie, kas plačiomis nosinaitėm, kas delnais, alkūnėmis nusibraukė išprakaitavusias kaktas, antakius, blakstienas, -laukė iš minios klausimų.
• Drąsiau, broliai lietuviai- tuteišiai..... -Laikas brangus, -Jei neturit klausimų, klausimus užduosiu aš, Kajetons Petraitis iš Lūkės. Klausimą pateiksiu dirbtinio reprodukavimo operatoriui, tikram specialistui iš Kipštdvario Untei Jonaičiui.
• -Unti Jonaiti, -tu, kaip savo srities specialistas pasakyk man atvira, be jokių „ „, -Kap bus Lietuvoj? -kalbama, kad gyvų kiaulių nebliks... - Kad juos maras... Išein, kad nebebus ir košerinės kiaulėnos? -Atsakyk. -Atsakyk, nes mane, kaip Lūkės viršaitį, įgaliojo Lūkės bendruomenė ir visa Žemaitija, kap reks maitinti pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos, Kuveito ir Abisinijos? -Ką man sugrįžus reks paskyti, Unti Jonaiti? -Atsakyk...
• -Taip, atsakau, broli žemaiti Kajatonai Petraiti. -Tep bus, jei mes, lietuviai, nesiimsim priemonių šiai nelaimei pažabuoti... -Ik-ka, -Atsiprašau... - Pasakysiu aiškiau, -Sustabdyti... - Jei ne... -Tep ir bus. -Štai, todėl mes, žemaičiai- Vorkutos, Kolymos ir viso Gulago Universitetų Mokslų daktarai, ėmėmės iniciatyvos ir iš pačių moderniausių, pagal Mendelį, medžiagų sukūrimę lietuvišką kiaulę. -Štai, vejziekiat ir grožėkitės, kokia kiaulė -gražuolė Ice-Mice-Kilbasa -Korupcė sukūrėm.. -Pasakysiu atrvirai, kūrėmę mes ne vieni, o su Lietuvos žmonėmis kartu. Nebūtų reikėję jos kurti, jei ne būtų atsitikusi nelaimė. Nelaimė ta, kad mes naiviai, visų kadencijų išrinktais parlamentarais tikėjome, o jie, švelniai pasakius mus eilinį kartą „ištrolino“ . -Todėl, mes žemaičiai, sakome, kad tai yra mūsų bendras kūrinys. -Jis yra gyvas naujos bio-kiaulienos sub-produkto pavizdys. Netolimoje ateityje, tinkamu momentu, pagal pareikalavimą, pateiksim Inter-Globolistų komisijai Ženevoje.
• Taip, Broli Unti Jonaiti, -pripažįstu, - neblogs kūrinys. -Paprašysiu tavęs, kaip specialistą, Lietuvai paaiškinti jos tikrą paskirtį ir galimybes. -Paaiškink, kad nebereks nej siet nej akiet, nej batvinių skinti. Sakoma, kad šią kiaulę nebereiks nej šerti nej penėt ir svarbiausia visi bus pamaitinti, nebebus atskirties ir, - nebliks korupcijos? - Aš netikiu, -Kaip taip gali būti? -Išein bus sulipdyta paršelių įvairių dydžių, pagal burnos plotį, pilvo dydį formos kaip karamelinius saldainukus, - visas procesas vyks konvejeriniu būdu? - Pritriešk muni kaip kundį, bet netikiu. Reikalauju, kad Tauta nebūtų eilini karta apgauta, iškankinta netikrais pažadais ir neįtikėtinom fantazijom, - paaiškink, -broli žemaiti Unti Jonaiti ir nuramink ne tik pabėgusius, košerinio maisto mylėtojus- pabėgelius, bet ir visą Lietuvą, - O, - tada suprantu... -Visi kartu pritarsim:
•:
• - Tada pašvęsim, -Tada paūšim.
• - Kai prokurorus-stribus sumušim....
•
• Galima pakartoti trys kartus