Baltas tirštas rūkas
Driekias tarp kalvų -
Šviežio pieno putos...
Ligi kaklo pasinerusi
Į ją brendu.
Užbėgusi ant kalvos,
Apglėbiau jauną beržą
Ir sukuosi aplinkui,
Tarsi be galvos,
juk širdyje taip lengva,
Nes vasara atėjo.
O, kad galėčiau pasiimti
Tą balto pieno putą -rūką,
Ir tuos vasaros laukų kvapus...