Gyvastis ir aš

LIETUS LYJA
MANO ŠIRDY.
IR TĄ JUODĄ TAMSĄ
UŽGOŽĖ PAVASARINIAI
SKAISTŪS SAULĖS SPINDULIAI.
PAUKŠTELIAI GIEDA PALAIMINGAS GIESMELES.
IR OŠIA MIŠKAI IR ŠILOJAI.
AŠ GYVA! DIEVE, AŠ GYVA!
MANO ŠIRDY LYJA LIETUS
SU VAIVORYKŠTĖS ATSPALVIU.
IR MAN TAIP GERA, SMAGU.
ŠILTAS LIETUTIS GLOSTO MANO KRŪTINĘ.
IR PAVASARINĖS TULPĖS
JAU SKLEIDŽIA PIRMUOSIUS ŽIEDLAPIUS.
AŠ GYVA! O, DIEVE, AŠ GYVA!
MAN NIEKO DAUGIAU NETRŪKSTA.
AŠ KAIP TULPĖ ŽYDŽIU-
IR SĖKLĄ PASĖJAI TU
IR AŠ IŠAUGAU-TULPE,
PAVASARINE, SKAISČIAI RAUDONA TULPE.
AŠ ŠVENCIU ŠIĄ PERGALĘ
SU TAVO SKUBIA PAGALBA-
AŠ LIKAU GYVA!
BUVAU ANAPUSYBĖJ,
BET, EIDAMA TUNELIU,
AŠ IŠVYDAU TAVO IŠTIESTAS RANKAS.
JOMIS TU MANE APGLOBEI
LYG SU ŠILKINE SKARA.
AŠ TULPĖ. AŠ TULPĖ!
AŠ GYVA!
ANAPUSYBĖJ REGĖJAU TAVE.
TAVO UGNIMI DEGANČIAS AKIS.
IR JOS... JŲ ŠILUMA
SUGRĄŽINO MANE IŠ TEN,
IŠ KUR JAU BŪČIAU NEGRĮŽUS.
VISKAS BUVO KAIP
DIDELIS SAPNAS AR
ILGAS PSICHOLOGINIS TRILERIS.
TAVO ŠIRDIS BE GALO DIDELĖ,
KARŠTA IR SPINDULIUOJANTI
SAUGIA GYVYBĖS KAINA.
AŠ GYVA! AŠ GYVA!
TAVO ŠILTOS  RANKOS APKABINO
MANO SUGNIUŽDYTĄ ŠIRDĮ
IR PASIBELDĖ Į SIELOS GELMES.
GYVYBĖ... NIEKO NĖRA
BRANGIAU UŽ JAUNO, GERO
ŽMOGAUS GYVYBĘ.
VISKAS SUSIKLOSTĖ TAIP,
KAD NEGALIU NEPAGIRTI TAVĘS,
NEGALIU NEPABUČIUOTI TYLIAI TAVO SIELOS.
NEGALIU NEPASAKYTI TAU,
KAD MYLIU...
IR ATSKLEISTI PASLAPTĮ-
KAD MYLIU TAVE KAIP MAMĄ!