Pėrmuoku parbodavuojėmā

Tarsi vabzdīs zvėmbau pamuokas ka ruošo –
Kāp maža dūdelė padėrbta ėš tuošės.

Nier tėn dā nē žuodiu, nē minntiū auksėniu,
Dā žemaitiu tarmies klasė nenotrīnė.

Tebgalvuojo žuodēs, kor truobuo ėšmuokau –
Mėšinīs baisiausis būn galvuo pėrmuoka.

Ė pro tas naujuovės zvėmbau nomū bėtės.
Ė par šėrdi skombē kuožna dėina rėtas.

Vabzdi tou pabaida vėsuokiausė niekā,
Bet ont galvo pėn ons ėš žėidū vainėka.

Nieks da nier nē matės, nē ausim gėrdiejės,
Ka pirmuokė klasie būt eiliū sodiejus.

Ana sava draugou pėn ėš mintiū gėjė,
Pri naujūju kirtiu duorā neprigėjus.

Kėtēp jau neblėisi sava jausma tīra –
Muokīkla ont omžiu no nomū atskīrė.