Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ankstų birželio rytą eidama mišku ji galvojo viena - “noriu, kad tai niekada nesibaigtų, tos ramios vienatvės akimirkos”. Užverktomis akimis, tačiau su besiskleidžiančia šypsena veide, ji tyliai žingsniavo klausydamasi paukščių giesmių, ir skindama lauko gėles. Vėjas švelniai kedeno jos plaukus, šilti saulės spinduliai maloniai kuteno įrudusią odą, medžių ošimas ramino, tačiau jos širdy dėjosi tikra sumaištis. Jai skaudėjo. Ir nors aplinkiniams to niekada neparodė, ji kovojo su gerokai didesnėmis jėgomis, negu viena galėjo pakelti. Tačiau šiandien buvo ta diena, kai jai buvo nesvarbu niekas, tik ji. Ji susitelkė į save, kad ir kaip buvo sunku pamiršo skaudžius dalykus, ir nors kelioms akimirkoms nusprendė pajausti kažką - laimę, džiaugsmą. Tik būdama viena, su muzika, ji galėdavo laisvai kvėpuoti, ir džiaugtis nors keliais viduje atrastais laimės, bei laisvės, trupinėliais, todėl dabar, pagaliau priėjusi savo taip mylimą pievą, ji užsikabino gitarą tvirčiau ir pasileido bėgti.
Nors vasara dar tik prasidėjo, visos pievoje buvusios gėlės jau buvo pasipuošusios įvairiaspalviais žiedais. Susimaišęs gėlių kvapas bei žiedadulkės kuteno nosį, žolė švelniai glostė basas merginos pėdas. Ji neturėjo nieko, tik skausmą ir muziką, bet būdama čia ji tiesiog negalėjo liūdėti. Nusikabinusi gitarą nuo peties, ir švelniai atsisėdusi tarp aukštų gėlių ir žolių, ji paėmė gitarą į rankas ir pradėjo skambinti. Iš pradžių sekė vieniši palaidi akordai, vėliau jie jungėsi į trumpučius junginius, maišėsi, jungėsi tarpusavyje, kol galiausiai viskas susiliejo į vieną nuostabią melodiją, ir tada, užmiršusi visą pasaulį, mergina pagaliau išsilaisvino iš ją apėmusio sąstingio, tamsos. Žinojo, kad mieste jos laukia tie patys žmonės, tos pačios problemos, bet pagaliau muzika suteikė visam jos gyvenimui prasmę, ji buvo daug apie viską galvojusi, ir viskas pagaliau susistatė į vietas. Ji jautė, kad dabar viskas pasikeis.

-

vienas pirmųjų kūrinių. 2012 m.
2015-06-03 18:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-03 23:06
N2_end
Taip būna, jaunystėje būna tokie staigūs perversmai ir persikeitimai. Selindžeris.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-03 19:56
Lengvai
[I]  didesnėmis jėgomis, negu viena galėjo pakelti. [/I] - ar ji tikrai jas kėlė? Bukvaliai?

[I] kažką - laimę, džiaugsmą. [/I] - kad jau "kažką", būtų logiška pridėti ir piktį, sumaištį, liūdesį...

[I] ir viskas pagaliau susistatė į vietas [/I] - susistatė? Nope, ne tas žodis.

Kūrinio to pavadinti nedrįsčiau. Tekstukas šioks toks. Gramatiškai ir stilistiškai pakankamai teisingas, bet nieko naujo, įdomaus, užkabinančio me jame neatrandame. Patys tokius rašėme, o kiek tokių skaitėme....

2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą