psicho patas

aš ne šeimininkas
to ką vis galvoju
gitara be stygų
sprinteris be kojų

niekad neįvyko
taip kaip neturėjo
savo burę kelt bet
priklausyt nuo vėjo
nes tėra gyvybė
kaip jutimų laukas
buvo pasakyta
nenukris nei plaukas

praeity nebuvo
nei vienos klaidelės
sužaliuoja lazdos
begalinis kelias
be pradžios ir galo
be jokių rodyklių
nežinia ar veikia
principas svarstyklių

tarp ausų užgimsta
žvaigždės ir visatos
čia mirtis ne galas
ant lentos vėl patas