Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vėtros susukusios galvas
nudžiugina žmogų paklydusį,
saulė nutvieskia apmirusį miestą
ir šaukia į laimę įbristi -
nuskęsti, panirti pamiršus,
kad lakina viskas
kas supa ir spindi,
ir džiugina širdį, taip traukia...
Bet laikina -
subyra kaip pilys
ant kranto prie jūros,
rankomis vaiko supiltos,
laikinas kūnas, laikinos šalys auksinės
ir aukso karūnos,
ir prieglobstis žemės,
net žvaigždės užgęsta,
ir paukščių takas ištirpsta tamsoj,
iki paskutinės širdies
viskas nutyla ir miršta,
ir nieko nelieka
tik laikas ir Dievas,
anapus šio veidrodžių krašto,
ir nuoga lieka – pasiklydusi
tavo dvasia, vėl laukia kol kosmoso rytas išauš,
kol vėl prisiliesi prie ieškojimų kelio
ir griūsi ant purvino tako
dar būdamas vaikas,
o paskui vėl kaip senis apakęs
belsi lazda į šventyklos duris,
bet nespėsi įeiti,
nes laikas neklaus,
jei švaistei gyvastį savo, kol
gyvas buvai -
miręs juo labiau negalėsi
tiesai atmerkti akių,
negalėsi išgirsti garso maldos
ir žodžio ištarti...
Motina vėtra išplėš vėl iš mirusio kūno
ir mes vėl į purvą
paklydusią sielą, ant kosminio tako,
paliks vėl kaip vaiką
nebežinantį nieko,
tik norinti verkti ir žaisti, ir klysti.
Neužtrenk prašau, Dieve, jam durų,
susitik jį ant kelio išgriuvusį,
susitik kaip jaunuolį, ar vyrą,
ar moterį, mamą,
ar kaip senį suklupusį žemėn
ir už rankos atvesk iki durų šventovės,
šventųjų žodžiu palydėk jį į vidų
ir brolių globa jį priglauski į tiesą,
paslaptim rašto atskleisk horizontą
anapus suskilusios geldos ir turto,
anapus laimės, kančios ir ieškojimų
uždaro rato,
pabučiuok jį šventu vardu savo, Dieve,
kuriam atsispirti negali nei vienas,
kuris sugrąžina vėl atmintį sielai,
palaimą ir visą žinojimą atskleidžia,
apie tikruosius namus
ir atgal iš vidaus savo gimti
vėl kviečia.
Šį kart nebe kūnu suaugti,
ne protingumu savo kilti,
ne didybei, ne pakartojimui to,
kas jau buvo sukurta,
ir nebe aklo ieškojimo keliui,
o atradimui namų savo
ir savo Dvasinio tėvo, ir draugo,
ir amžinosios šeimos sutikimui,
Ten kur nebereikia jau augti,
nebereikia apgauti savęs,
Ten kur užpildo iš vidaus sklindantis
noras,
trauka tam,
už ką patrauklesnio
nėra.
2015-06-03 14:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-04 14:16
mindaugs
Yra tėkmė, neblogų minčių, bet mano nuomone gerokai daugžodžiaujama. Koncentruoti koncentruoti. Nors kalbos valdymas, įspūdis neblogas lieka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-03 20:56
Juozas Staputis
Kaip tikėjimui ir įsitikinimui eilės geros.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą