Mintys birželio pirmąją...

Nežinau
ką veikia mano tėtis ten
Anapilyje.
Šiam gyvenime
buvo dailidė
kaip Jėzus Kristus.
Tik mintyse
uždegiau žvakę
ir sukalbėjau
„amžiną atilsį“...
Man atrodo,
kad savu buvimu
saugau tėčio atminimą,
kai gimtoj pastogėj
sušildytoj jo rankų,
pasilikau viena.
_ _ _

Toks likimas?
Nežinau.
Nesipriešinu.
Dar būnu...