Gal buvai prie vartų
kur susklendžia laikas
iš pirmojo amžiaus po Kristaus
ar faraono Ramzio valdymo metų?
Gal buvai prie vartų
kur patys turėsim susklęsti?
O gal, sakau, jau esame ten?
Kaip upės, visos - net pačios mažiausios
suteka į jūrą
ir mes kada nors iš kažkada, iš šiandien
sutekėsim prie tų vartų, kur
neliks šešėlių:
nes tamsoj jų nėra,
kaip nėra šešėlių skaisčioje šviesoje...
Atsirasim prie vartų Pradžios,
kus viskas prasidėjo nuo Žodžio,
o gal dar iš anksčiau.
Todėl kausiu:
„ar buvai prie vartų,
kur turėsim pribūti
devynis kartus [ o gal ir daugiau] suklupę
ir viską iš naujo pradėję“
Ten laiką skaičiuos ne gegutė,
kiaušinį į svetimą lizdą padėjus,
o sfinksas
iš skaudaus peleno atsikėlęs.
<<..
... vienai akimirkai [ o gal dar mažiau]
buvau...
ir tuščias lapas liepė subert raides -
tegu pačios randą kelią į žodžius
apie tai nuo ko viskas
prasidėjo.