***

Žiema ir velniškai ilga naktis
Kai smilkalų kartumas gerklę graužia
Nykščiu ir smiliumi užspaudžiu mylimas akis
Ir jau nebegirdžiu kaip varpas gaudžia

Dabar vis vien daugiau nebesvarbu
Kad aš tik už tave meldžiaus kas rytą
Širdis apdiržus Dievą paverčia stabu
Prakeikiu jį, ir dovanotą būtį šitą

Ak kaip vėlu mūs meilės pažadams
Ir bučiniams neišgertiems lig dugno
Kad tiktai tiktų tavo siela angelams
Man nereiketų jokio kito atpildo ar būvio

Duobė išlėto virstanti kaupu
Ir gėlės šiltnamių jau šaltyje apnyko
Ak eikit eikite šalin meldžiu
Aš amžiams širdį palieku prie kapo šito