o kas būtų jei kiekvieno
medžio šakos linktų
man iki kojų taip
kad stiebtis nereiktų
pasiekčiau iki viršūnės
kad ne aš į jį o jis
visom šaknim į mane
liptų apkabintų ir bijotų
paleist kad neiškristų iš
manęs aš nesisupčiau
daugiau niekad gyvenime
nuo vėjo nuo nuobodybės
suspaudus tarp kojų rankų
pirštų sustingčiau