Pakelia

Dėmėtas deltoplanas,
bėga stepe juodas šešėlis
ir kyla vėlės
šamanų klano.

Laikysiu ir kelsiu sparnus - pakilsiu,
dar aukščiau
dar širdį suspaus stipriau
ir laikyčiau... bet mirties - nenuvilsiu...

Nes mačiau jau anapus esančius sodus,
ir nerūpestingus balsus girdėjau
ne, net tu negali taip vėjau
ilgesingai sustaugt-sustabdyt mane, štai paguoda

tiesiai virš manęs,
pakelčiau akis vėl išvysčiau sapnus
ne tik savo paukščio dėmėtus sparnus
bet ir visumą... kritimas staigus nepaves...

"pasileidžiu"
"pakylu"