Pasirodyk šiąnakt, žvaigždė
Židiny, degančio medžio liepsnoj,
Ar vašku paliki pėdas savo dvi, keturias, 8
Tik palik, nors vieną tik palik.
Nuo juodo stogo čerpės kriski balto sniego gabalėliu
Ant veido kol siekiu viršaus
Ir užmerk akis man nors sekundės dalelytėj
Kaip dalelėm tų sekundžių buvai atmerkus jas.
Užverk duris prieš nosį
O gal į nosį, kad sulūžtų ir skaudėtų
Ir mažą tarpą palik netyčia, o gal kaip tik tyčiom
Kad naktį dulkė įriedėtų