Išmaniojo lange
praėjo pavasaris
Sprogo ir skleidėsi
kaštonai
Kažkur teoriškai
pakvipo alyvomis
Viena ausim girdėjau,
kalbėdavo autobuse
senjorai
Jog laikas sėti, laistyti,
ravėti
Našlaites pasodinti
kapuose
Dangus ne kartą mainėsi
- pavasariui būdinga
Nepastebėjau.
Bet būseną atnaujinau
Dešimtą kartą virtualų paštą
peržiūrėjau
Ir apie šimtą metų
nematytus žmones
Žinau daugiau
negu norėčiau