Vakar atsibudau kaip eilinį bet kurį kitą rytą. Nieko naujo – viskas tas pats. Nusileidau žemyn ir pasidariau kavos su sumuštiniais. Sėdžiu, valgau ir žiūriu Svetimi. Fone girdėjosi barbenantis lietus, kuris sukūrė gan melancholišką aplinką.
Mano akys nevalingai pastebėjo ir patį lietų, kuris už lango taip gyvai atrodė. Panorėjau ir aš pasijaust gyvas, todėl nuogas išėjau į lauką.
Atsiguliau ant plytelių ir jaučiau, kaip srūva vandens upeliai mano kūnu. Buvo patogu ir gera, nors kūno plaukai piestu stojos. Pagalvojau, reiktų nusifotkint ir į feisbuką įsimest, juk čia taip žiauriai deep. Bet po to atsibodo, tai nuėjau į dušą ir toliau Svetimus žiūrėjau bevalgant sumuštinius. Tiesa, kava jau buvo atšalus ir neskani.
Šiandien atsikeliu anksti ryte, gal kokią 6: 30, be žadintuvo, bet su kosuliu. Snarglys bėga kaip Niagaros krioklys, o akys susitraukusios ir raudonos. Sunkus tas lietuviško hipsterio gyvenimas.